„Aš palaikau tai, dėl ko susitarėme koalicijos sutartyje, būtent kol kas pradėti nuo savanoriškos tarnybos. Tačiau manau, kad ji neliks savanoriška“, – sekmadienį visuomenino transliuotojo ARD laidoje sakė Vokietijos vyriausybės konservatorių blokui vadovaujantis F. Merzas,.

Pasak jo, šiuo metu yra apie 350 tūst. jaunų vyrų kiekvienoje tinkamo amžiaus grupėje ir maždaug tiek pat moterų. Tačiau ne visi vyrai būtų šaukiami į kariuomenę ar jiems būtų atliekamos medicinos patikros. Dėl konstitucinių apribojimų moterys negali būti šaukiamos į kariuomenę.

NATO manymu, Vokietijai reikia 260 tūkst. karių pajėgų, kad atremtų galimą užpuolimą, pavyzdžiui, Rusijos,  o tai reiškia, kad Bundesverui reikia maždaug 80 tūkst. papildomų aktyvių karių.

Gynybos ministras socialdemokratas  Borisas Pistoriusas siūlo remtis savanorišku stojimu į kariuomenę, pritraukti daugiau jaunų žmonių, padarant tarnybą patrauklesnę – be kita ko, užtikrinant geresnį atlyginimą ir sąlygas.

Konservatoriai įstatymų leidėjai kritikuoja įstatymo projektą, nes jame nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis savanoriška tarnyba galėtų tapti privaloma.

„Nėra jokio būdo apeiti šaukimą į kariuomenę. Dalinių priemonių nebeužtenka. Neaiški šaukimo politika niekam nepadeda“, –leidiniui „Bild“ sakė Bavarijos premjeras Markusas Söderis, vienas įtakingiausių šalyje konservatorių politikų.

Naujasis karinės prievolės įstatymas turėjo būti pirmą kartą svarstomas Bundestage ateinantį ketvirtadienį, tačiau šeštadienį abiejų koalicijos frakcijų atstovai paskelbė, kad diskusijos parlamente prasidės dar tik kitą savaitę.

Interviu televizijai F. Merzas aptarė ir neseniai pastebėtus dronus bei leido suprasti, kad jie buvo Rusijos.

„Tai kelia rimtą grėsmę mūsų saugumui“, – sakė jis, bet mėgino nuraminti visuomenę.

„Iki šiol nebuvo nė vieno incidento, susijusio su ginkluotu dronu. Tai žvalgymo pastangos ir mėginimai sutrikdyti gyventojus“, – sakė F. Merzas ir pridūrė, kad vyriausybė imsis veiksmų.