Pabėgti iš Niujorko
60-erių Bobas į Niujorką atsikraustė dar gilioje jaunystėje. Žingsnis po žingsnio įsitvirtinęs Franko Sinatros apdainuotame niekada nemiegančiame mieste jis tapo vienu iš vidurinės klasės verslininkų – tikėjosi, kad jo įkurta nekilnojamojo turto kompanija bus pajamų šaltinis ir jam, ir vaikams. Tačiau šiandien Bobas nebėra toks tikras nei dėl Niujorko, nei dėl savo ateities.
Miestas, kuris tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, jį išdavė. Per dideli mokesčiai, per daug biurokratijos, per daug strateginio neaiškumo, per daug antisemitizmo. Daug laiko Floridoje praleidžiantis Bobas dar nepakuoja daiktų, tačiau jaučia, kad iki lemiamo sprendimo emigruoti į kitą valstiją trūksta nedaug.
Floridoje, kur vasara niekada nesibaigia, geresnis ne tik oras – palankesnės sąlygos verslui; čia Bobui, kaip ir kitiems žydų kilmės amerikiečiams, saugiau. Šie pojūčiai – ne emocijos. Kovos su šmeižtu lygos ADL duomenimis, antisemitizmas Niujorke labiau paplitęs nei pietinėse valstijose. 2024 m. ADL suskaičiavo daugiau nei 1,4 tūkst. išpuolių prieš žydus Niujorke, palyginti su 350 Floridoje ir 250 Teksase. Viena vertus, Niujorke gyvena daugiau žydų, o bendras gyventojų skaičius didesnis. Tačiau, pasak ADL, antisemitinių incidentų skaičius 100 tūkst. gyventojų Niujorke taip pat yra daugiau nei dvigubai didesnis nei Floridoje ir tris kartus didesnis nei Teksase.
Žuvis pūva nuo galvos – palankumo žydų kilmės miestiečiams akivaizdžiai stokoja naujasis miesto meras, save socialistu vadinantis Zohranas Mamdani. Nors musulmonas Z. Mamdani ne kartą pabrėžė, kad netoleruos antisemitizmo Niujorke, vos pradėjęs eiti pareigas, jis panaikino savo pirmtako išleistą vykdomąjį įsakymą, kuris draudė Niujorko darbuotojams viešai raginti boikotuoti Izraelio įmones.
Didysis kraustymasis
Bobas – tik vienas iš daugelio niujorkiečių srauto, kuris jau keletą metų juda pietų link. Pandemijos metu ir iškart po jos daug niujorkiečių iškeitė finansinės sostinės blizgesį į saulėkaitą: ir todėl, kad jiems nebereikėjo dirbti biure, ir todėl, kad COVID-19 apribojimai tokiose valstijose kaip Teksasas ir Florida buvo švelnesni nei demokratų valdomoje Kalifornijoje ar Niujorke.
2026 m. pradžioje paskelbtais duomenimis, ši tendencija akivaizdžiai tęsėsi ir po pandemijos – nesvarbu, ar tai lėmė orai, palankus ekonominis klimatas, politinės sąlygos ar antisemitizmas.
Amerikiečių, kurie yra daug mobilesni nei europiečiai ir dažnas kraustosi kelis kartus per gyvenimą, emigracijos skaičiai iškalbingi: nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. birželio gyventojų skaičius augo Teksase, Šiaurės ir Pietų Karolinoje, Arizonoje, Tenesyje, Floridoje. Dėl migracijos labiausiai pralaimi Masačusetsas, Kalifornija, Ilinojus, Niujorkas, Naujasis Džersis.
Atbaido mokesčiai
Pietinėse valstijose, kurias valdo beveik vien respublikonai, mažesni mokesčiai. Didžiausias pajamas gaunantiems amerikiečiams (kai metinės pajamos viršija 626 tūkst. dolerių arba kai namų ūkio pajamos viršija 752 tūkst. dolerių) taikomo mokesčio tarifo viršutinė riba vienoda visose valstijose – 37 proc. Tačiau tarp valstijų vyksta konkurencija. Demokratų dominuojamos valstijos dažnai mokesčių naštą pasunkina dar keliolika procentų, o respublikonų dominuojamose valstijose atvirkščiai – jei ir taikomi papildomi mokesčiai, jie neperžengia 10 proc.
Pvz., didžiausias papildomas mokesčio tarifas Kalifornijoje – 13,3 proc., o asmenims, kurių pajamos viršija 1 mln. dolerių, taikomas papildomas vadinamasis psichikos sveikatos mokestis. Todėl Los Andžele gyvenančio milijonieriaus mokesčių našta – 51,3 proc. Niujorko valstijoje valdžios institucijos taiko didžiausią 10,9 proc. pajamų mokesčio tarifą, o Niujorko miestas prideda dar 3,9 proc. Bendra milijonieriaus mokesčių našta Niujorke: 51,8 proc.
Teksase, Tenesyje ir Floridoje, kurios dabar populiariausios tarp vidaus migrantų, nėra papildomų pajamų mokesčių. Daugiausia uždirbantys moka tik 37 proc. federalinį pajamų mokestį. Kita vertus, Šiaurės Karolina įvedė 4,25 proc. vienodą mokestį visiems, nepriklausomai nuo pajamų, ir užsibrėžė tikslą palaipsniui sumažinti mokesčių naštą – iki mažiau nei 4 proc. Džordžija laikosi panašaus požiūrio: 2026 m. šioje pietrytinėje pakrantėje esančioje valstijoje vienodas mokestis – 5,19 proc., o 2029 m. tarifas turėtų nukristi iki 4,99 proc.
Gyventojų pasiskirstymas daro įtaką ne tik Atstovų Rūmų sudėčiai, bet ir lenktynėms dėl Baltųjų rūmų.
Politinė aritmetika
Migracija kelia nerimą pirmiausia demokratams, nes nuo gyventojų skaičiaus priklauso federalinis finansavimas. Pvz., sveikatos draudimo programa „Medicaid“: kuo didesnis valstijos gyventojų skaičius, tuo didesnė parama iš Vašingtono. Centrinio biudžeto subsidijos infrastruktūrai apskaičiuojamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, valstijos dydį ir nutiestų kelių kilometrus.
Politikams gyventojų skaičius dar svarbesnis: kas dešimt metų atsižvelgiant į surašymo duomenis paskirstomos vietos Atstovų Rūmuose. Kitas gyventojų surašymas turi vykti 2030 m. Nors migracijos tendencijos iki to laiko dar gali pasikeisti, skaičiai rodo, kad valstijos, linkusios balsuoti už respublikonus, gali įgyti daugiau įtakos, o tos, kuriose dominuoja demokratai, ją prarastų.
Niujorko universiteto Brennano centras skaičiuoja, kad per ketverius metus Teksasas, Florida, Džordžija, Arizona, Juta, Šiaurės Karolina ir Aidahas gaus papildomų vietų Atstovų Rūmuose, o Niujorkas, Kalifornija, Minesota, Viskonsinas ir Ilinojus jų praras.
Gyventojų pasiskirstymas daro įtaką ne tik Atstovų Rūmų sudėčiai, bet ir lenktynėms dėl Baltųjų rūmų. JAV prezidento rinkimų sistema yra labai paini, tačiau galiausiai laimi paprastas matematinis skaičiavimas. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kiekvienai valstijai skiriamas tam tikras rinkikų kiekis. Visi šie rinkikai balsuoja už tos partijos kandidatą, už kurį balsavo ir valstijos gyventojai. Jei tendencijos nesikeis, tos valstijos, kurios pastarąjį kartą vykusiuose rinkimuose balsavo už respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą, nuo 2030 m. gaus papildomų rinkikų balsų, o tos, kurios balsavo už demokratus, jų praras.
Imigracija iš užsienio sušvelnina demokratams neigiamus padarinius, nes, naujausiais duomenimis, iš užsienio atsikraustę asmenys pagausino Kalifornijos ir Niujorko gyventojų skaičius maždaug po 100 tūkst. žmonių. Iš užsienio dažniausiai atvyksta jaunesni nei tie amerikiečiai, kurie persikelia, pvz., į senjorų rojumi vadinamą Floridą. Atvykę jaunesni asmenys susilaukia vaikų – valstijų gyventojų skaičius auga. Tad bendras, pvz., Kalifornijos gyventojų skaičiaus sumažėjimas (apie 10 tūkst. 2025 m.) buvo santykinai nedidelis.
Be to, surašymo metu skaičiuojami ne tik legaliai į JAV atvykę žmonės. Nelegalūs imigrantai pridedami prie kitų gyventojų skaičiaus. Nelegalūs imigrantai neturi teisės balsuoti, tačiau jų skaičius statistikoje vis tiek daro įtaką politinei pusiausvyrai. Ši perspektyva – dar vienas argumentas demokratų ir respublikonų ginčuose dėl to, kiek plačiai atverti Jungtinių Valstijų vartus atvykėliams iš užsienio.
Kraustosi žmonės ir pinigai
Naujausiais JAV mokesčių tarnybos duomenimis, dėl gyventojų migracijos per vienus metus (2022–2023 m.) Kalifornija neteko ne tik 230 tūkst. gyventojų, bet ir 12 mlrd. dolerių koreguotų bendrųjų pajamų. Niujorkas – 9,9 mlrd. dolerių, Ilinojus – 6 mlrd., Masačusetsas – 4 mlrd., Naujasis Džersis – 2,6 mlrd. ir t. t. Florida – priešingai, biudžetą papildė 20,6 mlrd. dolerių, Teksasas – 5,5 mlrd. dolerių, toliau rikiuojasi Nevada, Pietų ir Šiaurės Karolina, Arizona. Tai – neskaičiuojant jokių kitų naujų mokesčių.
Nepaisant to, Kalifornijoje norima milijardieriams įvesti 5 proc. turto mokestį. Šeši turtingiausieji nė nelaukė galutinio sprendimo. Pernai gruodį Sergey Brinas ir Larry Pageʼas, kartu valdantys 520 mlrd. JAV dolerių, nutraukė arba iš Kalifornijos perkėlė 60 ribotos atsakomybės bendrovių, kurios valdė jų turtą. Panašiai pasielgė ir Peteris Thielis, Stevenas Spielbergas, Donas Hankey, Davidas Sacksas. Stenfordo universiteto skaičiavimu, vien tik patvirtinus gyventojų išvykimą, prognozuojamos valstijos pajamos sumažėjo nuo 100 mlrd.ų dolerių iki maždaug 40 mlrd.
Vašingtone planuojama pirmą kartą istorijoje įvesti pajamų mokestį milijardieriams – jis siektų 9,9 proc. „Starbucks“ verslo žvaigždė Howardas Schultzas tą pačią savaitę persikraustė į Floridą.
Kraustosi ne tik žmonės, bet ir kompanijos: „ExxonMobil“ perkelia savo įmonės registraciją iš Naujojo Džersio į Teksasą, „Uber“ Kaliforniją iškeičia į Teksasą, „Yamaha Motor“ – į Džordžiją.
(be temos)