Trys iš keturių partijų, atėjusių dirbti į Moldovos parlamentą po rinkimų lapkritį sudarė ketvirtadienį dešiniąją centro koaliciją ir išrinko nauju parlamento pirmininku Marianą Lupu, kuris eis valstybės vadovo pareigas, kol bus išrinktas prezidentas.
Pusantrų metų viena neturtingiausių Europos šalių negali išrinkti parlamente naujo valstybės vadovo. Tai nepavyko padaryti buvusiems valdžioje komunistams, po to ir laimėjusiam ankstesnius neeilinius rinkimus provakarietiškų partijų aljansui.
Anksčiau prezidento pareigas ėjo dešiniosios Liberalų partijos lyderis Mihai Ghimpu, kurio siekis prijungti Moldovą prie etniniu ir kultūros požiūriu artimos Rumunijos suskaldė visuomenę.
M.Lupu, naujas parlamento pirmininkas ir dešiniosios centro Demokratų partijos lyderis, laikoma kompromisiniu veikėju Moldovoje - jį remia ir Vakarai, ir Rusija.
Pirmininko kandidatūrai pritarė atsinaujinęs Aljansas už europinę integraciją, į kurį, be Demokratų partijos, įėjo nuosaikiai dešinioji Liberalų demokratų partija ir prorumuniška Liberalų partija.
Ketvirtadienį laikinasis prezidentas po konsultacijų su frakcijomis į ministro pirmininko postą pateikė liberalų demokratų lyderio Vlado Filato kandidatūrą.
Penktadienį M.Lupu pasirašys atitinkamą įsaką, kuriuo paves V.Filatui sudaryti vyriausybę, o paskui valdančioji koalicija patvirtins ministrų kabineto sudėtį.
Moldovos mėginimas įveikti politinę krizę per pirmalaikius parlamento rinkimus lapkričio pabaigoje nebuvo sėkmingas, nes balsavimo rezultatai beveik nepakeitė politinių jėgų išsidėstymo - provakarietiškas Aljansas 101 vietos parlamente gavo 59 mandatus, o pasitraukę į opoziciją komunistai - 42.
Taigi Aljansas yra pajėgus sudaryti naują vyriausybę, bet neįstengs išrinkti prezidento, nes tam reikia 61 deputato balsų.
Ketvirtadienį komunistai, vadovaujami buvusio prezidento Vladimiro Voronino, boikotavo M.Lupu iškėlimo procedūrą. M.Lupu 2009 metais paliko jų gretas ir taip pat pažadėjo nedalyvauti balsuoti iškeliant prezidento kandidatūrą.
Naujausi komentarai