Išsipuošęs oranžine spalva ir nubraukęs ašarą Amsterdamas šią savaitę dėkojo sostą paliekančiai karalienei Beatričei ir sveikino jos įpėdinį. Kodėl olandai taip myli ir gerbia monarchiją?
Meilė, ašaros ir linksmybės
Amsterdame gyvenanti ir studijuojanti lietuvė Teodora Gaidytė dienraščiui pasakojo, kad Dambos aikštėje, kur vyko pagrindiniai karaliaus Viljamo Aleksandro inauguracijos renginiai, žmonės su palapinėmis pradėjo rinktis dar išvakarėse.
"Olandai labai myli savo karalienę, didžiuojasi ja. Kai kas net verkė, kai ji perdavė sostą sūnui. Bet ir Viljamas su Máxima jiems patinka, žmonės didžiuojasi tuo, kad jie yra daugiavaikė šeima", – pasakojo T.Gaidytė.
Antradienį išėjusi pasivaikščioti po Amsterdamą, moteris atsidūrė dideliame šventiniame šurmulyje.
"Atvirose erdvėse, parkuose vyko koncertai. Dideliuose ekranuose buvo transliuojama sosto perdavimo ceremonija. Prie kiekvieno baro – linksmybės, groja muzika, žmonės geria alų ir vyną, šoka gatvėse", – pasakojo T.Gaidytė.
Suverenumo ir vienybės simbolis
Nyderlandų karališkieji rūmai tokie mylimi ir gerbiami dėl to, kad jie siejami su nepriklausomybe nuo užsienio viešpatavimo: nuo Napoleono Prancūzijos XIX a. ir, palyginti neseniai, – nuo nacistinės Vokietijos. Karalienė Vilhelmina laikoma tautine didvyre už tai, kas pabėgo nuo vokiečių okupantų ir gyvendama užsienyje skatino pasipriešinimą.
Be to, Nyderlandų monarchai niekada neturėjo absoliučios valdžios. Iki tol, kai sostą užėmė Oranžo dinastija, Nyderlandai ilgą laiką buvo respublika. Valdovų galios buvo griežtai apibrėžtos konstitucijoje, o pati monarchija skirta tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai.
Taigi olandai vertina karališkuosius rūmus kaip vienybės simbolį, ypač neramumų ir politinio susiskaldymo laikais. Tvirtų monarchijos pamatų nesugebėjo pakirsti nei triukšmingas populistas Geertas Wildersas, nei ekonomikos krizės laikais nemaloniai skambantis faktas, kad išlaikyti Nyderlandų karališkuosius rūmus kainuoja brangiau nei bet kurios kitos Europos monarchijos. Pernai Nyderlandų karališkųjų rūmų išlaidos siekė 39,4 mln. eurų.
Visuomenės užuojauta
Visuomenės meilę bei pagarbą karalienei Beatričei padėjo pelnyti ir žmonių užuojauta dėl jos asmeninių tragedijų.
Karalienės vyras, princas Clausas, sirgo depresija ir mirė 2002-aisiais, sulaukęs 74-erių. Sosto atsižadėjimo išvakarėse Beatričė prisipažino, kad vedybos su tiesmuko būdo vokiečiu didiku, kuris jaunystėje buvo hitlerjugendo ir vermachto narys, buvo geriausias jos sprendimas gyvenime. Visuomenė suprato, kad karalienė yra moteris iš kūno ir kraujo.
Dar viena tragedija nutiko 2012 m. vasarį, kai Beatričės antrasis sūnus princas Johanas Friso sunkiai susižalojo slidinėdamas ir jį ištiko koma, iš kurios jis iki šiol neatsigavo.
Šį kartą karalienė neslėpė savo emocijų ir sulaukė visos šalies užuojautos bei palaikymo.
Princas Lageras – jau praeitis
Karalienės Beatričės sūnus Viljamas Aleksandras iš pradžių nekėlė visuomenei didelio susižavėjimo. Leideno universitete jis garsėjo labiau kaip vakarėlių mėgėjas nei pažangus studentas. Už alaus pomėgį jis buvo pravardžiuojamas Princu Lageru, o kartą įvairavo automobilį į griovį.
Bet visos jaunystės išdaigos buvo užmirštos 2002-aisiais, kai jis vedė argentinietę M.Zorreguietą. Nors jos biografiją aptemdė tėvas Jorge, kruvinos Argentinos diktatūros metais dirbęs kultūros ministru ir kartu su žmona nepakviestas į vestuves, švytinčios ir žavingos Máximos populiarumas greitai pasiekė aukštumas ir nedaug teatsiliko nuo pačios karalienės. Šalia turėdamas žmoną bei tris dukras, Viljamas Aleksandras lengvai įtikino visuomenę, kad yra pasiruošęs perimti sostą ir tapti karaliumi.
Viljamas Aleksandras taip pat įrodė, kad yra realistas. Pastaraisiais metais Nyderlandų parlamentas apribojo monarcho politines galias ir atėmė jo vienintelį vaidmenį formuojant vyriausybę. Naujasis karalius komentuodamas tai pareiškė, kad jam visiškai tinka vaidmuo mojuoti ranka ir dalyvauti atidarymo ceremonijose.
Netgi Nyderlandų karaliaus karūna laikoma atgyvenusiu valdžios simboliu. Ji saugoma karališkuosiuose rūmuose ir simbolizuoja šalies suverenumą bei valdovo kilnumą, bet Nyderlandų monarchai nesideda jos jau nuo XIX a. Plastikinėmis oranžinės spalvos karūnomis antradienį puošėsi tik eiliniai olandai, linksmindamiesi iki gilios nakties.
Respublika su karūna
Olandijos savaitraščio "Vrij Nederland" apžvalgininkas Maxas van Weezelis pripažįsta, jog pati idėja, kad karalienė perduoda sostą sūnui, atrodo pasenusi.
"Jeigu šiandien būtume kūrę naujus Nyderlandus, būtume sukūrę respubliką. Bet Oranžo dinastija iš tiesų populiari. Tai susiję su narsa, kurią jie parodė praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje, kai kovojo už laisvę nacių okupacijos laikotarpiu. Ir kadangi jiems pavyksta prisitaikyti prie šiuolaikinių realijų bei atviros demokratinės visuomenės, manau, monarchija toliau gyvuos", – televizijai "Euronews" sakė apžvalgininkas.
"Iš tiesų mes esame respublika, tik vienas asmuo turi karūną, – tęsė jis. – Kai Viljamas Aleksandras su žmona Máxima norėjo įsigyti prabangų namą Mozambike, šalia žinomų milijonierių dvarų, vyriausybė bei parlamentas paprieštaravo ir pareiškė, kad jiems nederėtų jo pirkti. Taip pat vyksta debatai dėl karališkosios šeimos ofšorinių sąskaitų, jų atlyginimų ir įvairiausių išlaidų, lėktuvų, kuriais jie naudojasi. Politikai nori, kad karališkoji šeima gyventų paprasčiau, nei gyveno pastaruosius du šimtmečius."
Dukra jau matuojasi karūną
Atrodo, Viljamas Aleksandras supranta politikų ir visuomenės lūkesčius. Naujasis karalius pareiškė neprieštarausiantis, jeigu į jį nebus kreipiamasi "Jūsų Didenybe", ir nebūsiantis "protokolo fetišistas".
Viljamas Aleksandras leido suprasti, kad bus atviresnis nei jo motina Beatričė, kuri išlaikydavo atstumą nuo visuomenės ir žiniasklaidos, retai duodavo interviu.
Galbūt olandams, pastaruosius 120 metų turėjusiems tik karalienes ir įpratusiems prie moteriško, rūpestingo ir auklėtojiško stiliaus monarchijos, reikės kiek laiko priprasti prie karaliaus vyro. Bet Nyderlandų apžvalgininkai tiki, kad jam pavyks suteikti visuomenei šilumos, juolab turint tokią žmoną, pavergiančią užkrečiamu juoku ir maloniu bendravimu.
Be to, olandai jau dabar žino, kad ateityje vėl turės karalienę. Pirma vieta į sostą priklauso Viljamo Aleksandro ir Máximos devynmetei dukrai Catharinai Amaliai.
"Ji jau klausė manęs, kiek laiko ketinu valdyti, – pusiau juokais kartą prisipažino naujasis karalius. – Manau, dienoraštyje jau galiu pasižymėti datą."
Naujausi komentarai