Mongolijoje viešintis popiežius perspėjo dėl korupcijos | KaunoDiena.lt

MONGOLIJOJE VIEŠINTIS POPIEŽIUS PERSPĖJO DĖL KORUPCIJOS

  • 3

Popiežius Pranciškus šeštadienį gyrė Mongolijos žmonių išmintį, harmoniją su gamta ir dvasingumą, kartu perspėdamas jauną demokratiją apie tokius šiuolaikinius pavojus kaip korupcija ir aplinkos niokojimas.

86 metų Pranciškus, penktadienį atvykęs su pirmuoju popiežiaus vizitu į šią Azijos valstybę, esančią tarp Kinijos ir Rusijos, buvo pasveikintas per oficialią sutikimo ceremoniją, kurios metu pro valstybinius rūmus pražygiavo metaliniais šarvais dėvintys mongolų raiteliai.

Popiežius, kuris mojavo miniai priešais didžiulę bronzinę Čingischano statulą, o grupė jaunų mongolų katalikų skandavo „Viva il Papa!“, ieško neutralaus sąjungininko jautriame regione, nes siekia pagerinti Vatikano santykius su abiem Mongolijos kaimynėmis.

Popiežius Pranciškus, pasveikintas prezidento Uchnos Churelsucho, kuris vilkėjo tradicinį rūbą, pavadino save draugystės piligrimu ir gyrė šalies dorybes, įskaitant jos „rankiotojus ir augintojus, gerbiančius subtilią ekosistemos pusiausvyrą“.

Pasak jo, Mongolijos šamanizmo ir budizmo tradicijos gyventi darnoje su gamta „gali svariai prisidėti prie skubių ir nebeatidėliotinų pastangų apsaugoti ir išsaugoti Žemės planetą“.

Pranciškus taip pat gyrė Mongoliją už religinę toleranciją, tačiau perspėjo, kad korupcija yra „utilitaristinio ir nesąžiningo mentaliteto vaisius, dėl kurio nuskurdo ištisos šalys“.

Pasak jo, religijos gali „apsaugoti nuo klastingos korupcijos grėsmės, kuri iš tikrųjų yra rimta grėsmė bet kurios žmonių bendruomenės vystymuisi“.

Pastaraisiais metais Mongoliją kamuoja korupcija ir aplinkos būklės blogėjimas: jos sostinėje oro kokybė yra viena blogiausių pasaulyje, o praėjusiais metais skandalas dėl pareigūnų lėšų iššvaistymo sukėlė gatvių protestus.

Be to, didžiuliams šalies teritorijos plotams dėl klimato kaitos, per didelio ganyklų skaičiaus ir kasybos gresia dykumėjimas.

Žinutė Kinijai

86 metų pontifiko kelionė, truksianti iki pirmadienio, į šią budistų daugumą turinčią šalį yra paramos gestas mažytei katalikų bendruomenei, kurią sudaro apie 1,4 tūkst. žmonių. Bet kartu tai – strateginis žingsnis siekiant pagerinti Vatikano ryšius su Mongolijos kaimyninėmis Kinija ir Rusija.

Užtikrindamas jus savo maldomis už tautos gerovę, šaukiuosi dieviškojo vienybės ir taikos palaiminimo.

Pontifikas praskrido ir virš Kinijos oro erdvės bei, vadovaudamasis papročiu, nusiuntė telegramą kinų lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) su linkėjimais jam ir Kinijos žmonėms.

„Užtikrindamas jus savo maldomis už tautos gerovę, šaukiuosi dieviškojo vienybės ir taikos palaiminimo“, – rašė jis.

Kinija pareiškė sieksianti stiprinti abipusį pasitikėjimą su Vatikanu po po šios žinutės.

„Kinija pasirengusi toliau bendradarbiauti su Vatikanu (...) siekiant konstruktyvaus dialogo, supratimo ir abipusio pasitikėjimo stiprinimo“, – per reguliarią spaudos konferenciją penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) ir pridūrė, kad Pekinas skatins abiejų šalių santykių gerinimo procesą.

Ši kelionė – Pranciškaus antroji per metus į šį regioną po pernai rugsėjį įvykusio vizito į Kazachstaną – yra geopolitiškai strategiškai svarbi.

Manoma, kad tai paskatins trapią Mongolijos demokratiją ir gali padėti Bažnyčiai užmegzti ryšius su galingesnėmis kaimyninėmis šalimis.

„Tai akivaizdus Šventojo Sosto siekis pasirūpinti Vidurine Azija ir nepalikti jos Rusijai ar Kinijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė katalikybės Azijoje tyrinėtojas Michelis Chambonas (Mišelis Šambonas).

Šis vizitas – 43-oji Pranciškaus kelionė per jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, dešimtmetį – taip pat yra labai svarbus siekiant palikti galimybę geresniems Vatikano ryšiams su Pekinu ir Maskva, dar nepasiūliusioms popiežiui kvietimo.

„Tai būdas nepasiduoti, priminti jiems: „Aš esu čia!“ – sakė M. Chambonas. – Tai būdas nesėdėti Romoje ir nelaukti, kol kas nors įvyks, o pasinerti į įvykius.“

„Bažnyčia neturi jokios politinės darbotvarkės“

Popiežius Pranciškus šeštadienį kreipdamasis į kunigus patikino, kad vyriausybėms nėra ko bijoti Katalikų Bažnyčios evangelizacinės veiklos, taip, regis, netiesiogiai kreipdamasis į Kiniją.

„Vyriausybėms ir pasaulietinėms institucijoms nėra ko bijoti Bažnyčios evangelizacijos darbo“, – sakė pontifikas ir pridūrė, kad Bažnyčia „neturi jokios politinės darbotvarkės“.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

ALGIRDAS.

TIK NUSENĘS JĖZUITAS GALĖJO TAIP ŠLOVINTI RUSIJĄ , PASISKAITYKIM KIEK ŽMONIJA KENTĖJO NUO JĖZUITŲ .

dar tokio gedos vatikanas neturejo,ka siandien daro jis,

Stai jums ir baznycia,popiezius dirba fasistams rusams,nie pridesi nei atimsi,kaip gali popiezius kalbeti apie istorija neturedamas jokiu ziniu,aplink ji supa dirbantis maskvai uz pinigus,popiezius durnas be jokiu skrupoliu,sneka uz piniga,iki ko davaziavo vatikanas geda ir klausytis,rusu popai sventima tankus kurie vaziuoja zudyti ukrainiecius,o popiezius garbina rusus fasistus,JEKATERINA buvo okupante ,kiek zrmiu pasisavino is kitu tautu,o popiezius ja garbina,stai kokia musu baznycia ,baznycios galva pataikauja zudykams,jau dievo seniai nebera baznycioje,visas pasaulis kovoja su fasistais ,o vatikanas palaiko,stai kaaip paperkami vatikano tarnai-velniai,jis kalba apie korupcija o ka pats isdarineja,jis jau nesiai ne pilno proto,pats sedi korupcijos kresle,

Romas

labai nesmagi situacija, kyla daug klausimų kas rašo visokias ataskaitas, bei informuoja apie pasaulio istorijos vingrybes ??? nes kyla ??? dėl mąstymo "stuburo" tvirtumo ir kt. kartais norisi pamatyti jau naują dūmelį iš kaminėlio ...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS