N. MADURO TIKISI LAIMĖTI OPOZICIJOS BOIKOTUOJAMUS VENESUELOS RINKIMUS

Venesueliečiai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, po kurių, kaip manoma, šalies prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) sustiprins savo valdžią, o JAV remiamas jo varžovas Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas), vadovaujantis rinkimų boikotui ir vadinantis balsavimą sukčiavimu, dar labiau susilpnės.

Pergalė suteiks N. Maduro valdančiajai Socialistų partijai 227 vietų Nacionalinės Asamblėjos kontrolę. Šiuo metu tai yra vienintelė jo nekontroliuojama šalies institucija.

„Ši diena atėjo. Mes buvome kantrūs“, – šeštadienį prezidento rūmuose Karakase sakė jis. Sekmadienio rinkimai surengti praėjus penkeriems metams po to, kai opozicija didele persvara laimėjo parlamento rinkimus.

37 metų J. Guaido ragina rinkimus boikotuoti ir teigia, kad nebuvo užtikrintos „laisvos ir sąžiningos“ sąlygos. Sekmadienio balsavimą jis vadina sukčiavimu.

„N. Maduro tikslas net nėra įgyti legitimumą“, – anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė J. Guaido ir pridūrė, kad N. Maduro tikslas yra paprasčiausiai išnaikinti visa, kas primena demokratiją.

J. Guaido ir jo šalininkai planuoja pirmadienį pradėti savaitės trukmės plebiscitą, tikėdamiesi visuomenės paramos dabartinės Nacionalinės Asamblėjos mandatui pratęsti, kol bus surengti „laisvi, patikrinami ir skaidrūs“ rinkimai.

Tačiau plebiscito rezultatai nebus įpareigojantys, nes N. Maduro kontroliuoja šalies institucijas, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą ir įtakingą kariuomenę.

Pavargusi visuomenė

Rinkimai vyksta šalyje tęsiantis didelei politinei ir ekonominei krizei. Gyventojai jau yra pavargę nuo nesibaigiančių eilių prie degalinių bei chroniško būtiniausių maisto produktų ir vaistų stygiaus. Veikiausiai tai nulems rinkėjų „apatiją ir neveiksnumą“, sakė visuomenes apklausas rengiančios bendrovės „Datanalisis“ atstovas Luisas Vicente Leonas (Luisas Visentė Leonas). Jis prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas neviršys 34 procentų.

Buvęs autobuso vairuotojas N. Maduro šalies prezidentu tapo po jo mokytojo Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) mirties 2013 metais. 2018 metais jis buvo perrinktas antrai kadencijai per sukčiavimo temdytus rinkimus. Tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės jį laiko neteisėtu šalies vadovu.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir daugelis Lotynų Amerikos šalių dėl ilgalaikės ekonominės krizės Venesueloje kaltina N. Maduro represijas ir netinkamą valdymą. Šios šalys palaiko Nacionalinės Asamblėjos pirmininką J. Guado, kuris pernai sausį pasiskelbė laikinuoju prezidentu.

Tačiau pirminis entuziazmas išblėso, o kritikai K. Guaido rengiamą plebiscitą laiko beviltišku lošimu.

N. Maduro pergalę jo užsienio sąjungininkės Rusija ir Kinija neabejotinai vadins režimo legitimumo pagrindu ir, taip pat, teisiniu pamatu jų susitarimams, padedantiems išvengti JAV ir ES sankcijų.

Analitikai mano, kad rinkimus pralaimėjęs J. Guaido bus dar labiau izoliuotas.

J. Guaido, kuris savo legitimumą grindė tuo, kad yra Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas, pralaimėjimas veikiausiai paskatins jo tarptautinius rėmėjus iš naujo vertinti savo poziciją.