NATO užsienio reikalų ministrai per antradienį prasidedančią vaizdo formato sesiją aptars „Rusijos karinės galios telkimą šalia Aljanso“, pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Rusija modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas. Ji dislokuoja daugiau pajėgų prie mūsų – nuo Tolimosios Šiaurės iki Sirijos ir Libijos. Taip pat matome išaugusį Rusijos aktyvumą dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją, surengtą Briuselyje NATO ministrų susitikimo išvakarėse.

Pasak jo, ministrai aptars, ką dar turėtų padaryti Aljansas, kad atsakytų į didėjančią Rusijos karinę veiklą bei palaikytų ginklų, įskaitant branduolinius, kontrolės režimą, vasarį baigiantis naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties galiojimo laikui.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad bus surengta atskira diskusija dėl saugumo Juodosios jūros regione, dalyvaujant Sakartvelo ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams.

Anot NATO vadovo, viena svarbiausių temų, kurias Aljansas aptars per virtualius susitikimus, truksiančius iki trečiadienio, bus „visuotinis jėgos pusiausvyros pokytis, susijęs su Kinijos augimu“.

Prie šios NATO diskusijos prisijungs partnerės iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų: Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja ir Japonija, taip pat Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai bei ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Kinija nėra mūsų priešininkė“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pažymėjo, kad šios valstybės augimas yra svarbi galimybė Vakarų ekonomikai ir prekybai, ragindamas bendradarbiauti su Kinija tokiais klausimais kaip ginklų kontrolė ir klimato kaita.

„Tačiau esama ir svarbių iššūkių mūsų saugumui. Kinija labai daug investuoja į naujus ginklus. Ji artėja prie mūsų nuo Arkties iki Afrikos ir investuoja į mūsų infrastruktūrą. Kinija nesivadovauja mūsų vertybėmis. Ji negerbia pagrindinių žmogaus teisių ir bando įbauginti kitas šalis“, – Aljanso susirūpinimus vardijo jo vadovas.

Ministrai taip pat aptars NATO misiją Afganistane, J. Stoltenbergo teigimu, susidūrusia su nelengva dilema, JAV ir Talibanui pasiekus taikos susitarimą, numatantį, kad užsienio pajėgos iki gegužės 1 dienos turi būti išvestos iš šios šalies.

„Dėl šios priežasties visi susidūrėme su dilema. Arba liekame ten, nes suprantame, kad Talibanas nevykdo savosios susitarimo dalies ir prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau tuomet rizikuojame, kad tęsis karinis buvimas ir kautynės“, – pažymėjo generalinis sekretorius.

„Arba išeiname. Bet tada rizikuojame prarasti savo laimėjimus kovoje su tarptautiniu terorizmu ir mūsų sukurtą situaciją, kai Afganistanas nebeturėtų tapti tarptautinio terorizmo placdarmu“, – tęsė J. Stoltenbergas.

„Šis sprendimas bus labai sunkus“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas vasario mėnesį.

Aljanso vadovas priminė, kad Vašingtonas neseniai nusprendė dar labiau sumažinti savo karių skaičių Afganistane, ir pranešė, kad kalbėdamasis telefonu su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu atkreipė dėmesį į Afganistano problemos svarbą ir minėtą dilemą.

J. Stoltenbergas išreiškė viltį, kad kitais metais, kai bus prisaikdinta naujoji JAV administracija, sprendimas bus priimtas kartu su ja.

JAV nuolatinė atstovė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison) taip pat pirmadienį pareiškė, kad Vašingtono sprendimas mažinti kontingentą Afganistane nėra galutinis, nes nauja amerikiečių administracija turės galimybę jį persvarstyti.

„Kai sausio mėnesį pradės dirbti kita administracija, ji turės visas galimybes [pakeisti savo sprendimą dėl Afganistano]“, – sakė ji per trumpą spaudos konferenciją.

Per prasidedančią sesiją NATO užsienio reikalų ministrai taip pat planuoja aptarti Aljanso ateities viziją ir tolesnę organizacijos adaptaciją.

Kaip paaiškino J. Stoltenbergas, Aljansas ieškos būdo geriau pasiruošti naujiems pasauliniams iššūkiams. Ekspertų grupė, kurią jis anksčiau šiemet paskyrė darbui prie šio projekto, informuos ministrus apie savo išvadas.

Generalinis sekretorius pažadėjo ir toliau „konsultuotis su pilietine visuomene, jaunais lyderiais, parlamentarais, privačiuoju sektoriumi ir, žinoma, su sąjungininkais“ dėl tolesnės NATO adaptacijos.

„Atsižvelgdamas į visa tai, pateiksiu savo rekomendacijas NATO lyderiams per kitąmet vyksiantį jų susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.