„Sąjungininkės įsipareigoja iki 2035 metų kasmet investuoti penkis procentus BVP į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas, siekiant užtikrinti mūsų asmeninius ir kolektyvinius įsipareigojimus“, – sakoma 32 šalių bendrame pareiškime.

„Dar kartą patvirtiname savo geležinį įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, kaip įtvirtinta Vašingtono sutarties 5 straipsnyje – kad puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – nurodoma deklaracijoje.

32 Aljanso šalys Hagoje priimtoje deklaracijoje taip pat teigė esančios „vieningos gilių grėsmių ir iššūkių saugumui, ypač ilgalaikės Rusijos keliamos grėsmės euroatlantiniam saugumui“, akivaizdoje.

„Sąjungininkai dar kartą patvirtina savo ilgalaikius suverenius įsipareigojimus teikti paramą Ukrainai, kurios saugumas prisideda prie mūsų saugumo“, – teigė jie.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį NATO viršūnių susitikime demonstravo draugišką poziciją sąjungininkių atžvilgiu, o susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo pavadino „didele pergale visiems“.

Jis gyrė susitikimą: „Manau, kad aukščiausiojo lygio susitikimas buvo fantastiškas. Jis buvo labai sėkmingas“.

Per susitikimą Hagoje viskas buvo kruopščiai suplanuota, kad neprognozuojamasis JAV prezidentas liktų patenkintas – nuo oficialios susitikimo dalies sutrumpinimo iki nakvynės karališkuosiuose rūmuose.

Atrodo, kad ši strategija – kol kas – pasiteisino, nes D. Trumpas, regis, noriai pritarė susitarimui, pagal kurį 32 šalys įsipareigoja iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Manau, kad tai didžiulė pergalė visiems, ir netrukus susilyginsime, ir taip turi būti“, – sakė D. Trumpas, Europos sąjungininkėms siekiant susilyginti išlaidomis gynybai su JAV.

„Jau eilę metų prašiau, kad jie padidintų išlaidas iki penkių procentų, ir jie jį padidino iki penkių procentų (...). Manau, kad tai bus labai didelė naujiena“, – teigė jis.

„Istorinė deklaracija“

Pradėdami susitikimą lyderiai gynybos išlaidų didinimą vadino istoriniu.

NATO sąjungininkės teigia, kad išlaidų didinimas reikalingas ne tik siekiant atremti didėjančią Rusijos keliamą grėsmę, bet ir siekiant išlaikyti D. Trumpo dalyvavimą, JAV vadovui jau seniai skundžiantis, kad Europa savo gynybai skiria per mažai lėšų.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris sakė: „Kaip europiečiai turėtume suprasti, kad mūsų ilgas atitrūkimas nuo istorijos baigėsi.“

B. De Weveris pridūrė, kad žemynas turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą šiuo „labai sunkiu metu“.

Pagal šį įsipareigojimą 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skiriamas pagrindinėms gynybos išlaidoms – kiek daugiau nei dabar skiria JAV – ir dar 1,5 proc. BVP kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ir infrastruktūros srityse.

Pažanga bus peržiūrėta 2029 metais, jau po kitų JAV prezidento rinkimų.

„Ši deklaracija yra istorinė. Esame 32 sąjungininkai, palaikantys šį užmojį, o tai yra labai svarbu, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. – Mes stengėmės viršyti 2 proc., o dabar pasakėme, kad bus 3,5 proc., o tai yra būtina, kad išnaudotume savo galimybes.“

Anksčiau šį mėnesį NATO susitarė dėl individualių pirkimų tikslų, pagal kuriuos valstybės turi apsirūpinti ginklais ir karine įranga, kad galėtų geriau ginti Europą, Arktį ir Šiaurės Atlantą.

Papildomų lėšų taip pat prireiks, jei D. Trumpo administracija paskelbs apie pajėgų mažinimą Europoje, kur dislokuota apie 84 tūkst. JAV karių, todėl Europos sąjungininkams teks užpildyti bet kokias saugumo spragas. Tikimasi, kad Pentagonas apie savo ketinimus paskelbs artimiausiais mėnesiais.

Dėmesys taip pat buvo sutelktas į Aljanso pamatinę kolektyvinės gynybos sąlygą, pagal kurią vienos narės užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.

D. Trumpas suglumino savo sąjungininkus išreikšdamas abejonę dėl šio pažado, vadinamo NATO sutarties penktuoju straipsniu, galiojimo, ir pakeliui į Hagą žurnalistams pasakė, kad tai „priklauso nuo jūsų apibrėžimo. Yra daugybė penktojo straipsnio apibrėžimų“.

Tačiau M. Rutte nesureikšmino šių komentarų, teigdamas, kad, jo nuomone, D. Trumpas ir Jungtinės Valstijos vis dar yra „visiškai įsipareigoję“ laikytis penktojo straipsnio.

Trečiadienį susitikęs su M. Rutte, D. Trumpas, spaudžiamas pasisakyti apie kolektyvinę gynybą, sakė: „Mes visiškai esame su jais.“

Neleis diktuoti taisyklių

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius NATO viršūnių susitikime Hagoje trečiadienį pareiškė, kad taikos siekimas pasitelkiant jėgą neleis Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui diktuoti taisyklių Jungtinėms Valstijoms ar Aljansui.

Kalbėdamas su žurnalistais, jis teigiamai įvertino tai, kad NATO lyderiai viršūnių susitikime sutarė dėl gynybos išlaidų didinimo.

Pagal šį susitarimą 32 šalys įsipareigoja iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentas pridūrė, kad Latvija šį sprendimą įgyvendins gerokai anksčiau nei numatyta, nes Ryga jau kitąmet planuoja gynybai skirti 4 proc. BVP.

E. Rinkevičius pabrėžė, kad sąjungininkai pripažįsta Rusijos keliamą grėsmę, ir pabrėžia, jog kalbama ne tik apie finansavimą, bet ir apie realius sąjungininkų tarpusavio santykius bei pajėgumus.

Paklaustas apie NATO sutarties 5 straipsnio laikymąsi, prezidentas nurodė tikįs, kad JAV parama Aljansui ir įsipareigojimas šiam straipsniui išlieka nepakitęs.