Norvegijos sostinėje ketvirtadienį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai prieš liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą mėgins ieškoti kompromisų dėl įvairių klausimų: Ukrainos siekio įstoti į Aljansą, išlaidų didinimo ir naujo organizacijos vadovo.

Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas siekiant sukurti gynybinę platformą tuometinės Sovietų Sąjungos keliamos grėsmės akivaizdoje.

Tačiau likus kiek daugiau nei mėnesiui iki NATO vadovų susitikimo Vilniuje, nuomonės dėl svarbiausių klausimų išsiskiria. Pagrindinis iš šių klausimų – Kyjivo siekis prisijungti.

„Rengiantis susitikimui Vilniuje sąjungininkų laukia sudėtingos diskusijos, įskaitant derybas dėl saugumo garantijų ar patikinimų Ukrainai ir jos noro tapti NATO nare“, – antradienį sakė Aljanso, kuriame sprendimams priimti reikia bendro sutarimo, generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Negaliu numatyti diskusijų rezultatų, tačiau aišku tai, kad visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros“, – pridūrė jis.

Visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remiamas rytinio organizacijos flango šalių, ragina liepą vyksiančiame susitikime duoti aiškią žinią, jog Kyjivas prisijungs vos pasibaigus karui su Rusija.

Ukraina susitaiko su tuo, jog netaps nare, kol jos teritorijoje vyksta kovos, tačiau nori, kad Aljansas neapsiribotų 2008-aisiais duotu miglotu pažadu vieną dieną ją priimti.

NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – visgi nėra pasiruošusi žengti toliau nei prieš 15 metų suteikta abstrakti garantija, jog vieną dieną Ukraina galės prisijungti.

Įstojimas į NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos 5 straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti šalį jos užpuolimo atveju.

Nepaisant nesutarimų, NATO diplomatai tikisi, kad per intensyvias derybas, planuojamas iki susitikimo Vilniuje, pavyks rasti kompromisą.

Viena iš galimybių – šalių Ukrainai siūlomos dvišalės saugumo garantijos už Aljanso ribų. Prancūzija yra sakiusi, kad gali būti pasirengusi suteikti tam tikrą garantiją.

Tačiau kyla didelių klausimų, kaip galėtų būti vykdomi bet kokie įsipareigojimai Ukrainai.

Praktiniu lygmeniu J. Stoltenbergas siekia įgyvendinti dešimtmečio trukmės programą, kuria būtų siekiama padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškų standartų ir kuriai būtų skiriama po 500 mln. eurų per metus.

Tai būtų priedas prie dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės ginklų, kuriuos sąjungininkai jau atsiuntė nuo invazijos besiginančiai šaliai.