Pasitikėjimas su kaupu
Kovo 9 d. Kanados liberalų partija triuškinama balsų dauguma – 85,9 proc. – išrinko M. Carney savo naujuoju vadovu. Šis sprendimas automatiškai padarė jį ir laikinuoju šalies premjeru, perėmusiu postą iš J. Trudeau. M. Carney pergalė prieš pagrindinę varžovę, buvusią vicepremjerę Chrystią Freeland, kuri surinko vos 8 proc. balsų, buvo netgi įtikinamesnė, nei prognozuota. Tai ypač įdomu žinant, kad abu politikai yra seni draugai – M. Carney netgi yra vieno iš C. Freeland vaikų krikštatėvis.
59 metų M. Carney patrauklumas liberalų rinkėjams kyla ne iš ilgametės politinės patirties – jos jis neturi, niekada nebuvo renkamas į jokias pareigas. Jo stiprybė – išskirtinė patirtis finansų ir ekonomikos srityse.
M. Carney laikomas kompetentingu vadovu ir dėl to, kad turi didelės patirties nacionalinio ir tarptautinio krizių valdymo srityje. Jo vadovavimo Kanados centriniam bankui metu šalis palyginti gerai atsigavo po 2008–2009 m. finansų krizės. Vėliau jis tapo pirmuoju ne britu, vadovavusiu Anglijos bankui, kuriame dirbo „Brexit“ laikotarpiu. Kadencija baigėsi 2020 m., paskui J. Carney dirbo investicinėje bendrovėje „Brookfield Corporation“, buvo JT specialusis pasiuntinys klimato finansų klausimais. Sausį J. Trudeau paskelbus apie pasitraukimą, jis įsitraukė į varžybas dėl lyderio posto.
„Mano stiprybė, kad žinau, kaip veikia pasaulis“, – sunku suabejoti, kad tai sakydamas M. Carney meluoja.
Pagrūmojimai iš JAV
M. Carney perima vadovavimą Kanadai ypač sudėtingu metu, kai JAV prezidentas vis atviriau reiškia ambicijas Kanados atžvilgiu. D. Trumpas ne kartą yra pavadinęs Kanadą 51-ąja valstija, o pastarosiomis savaitėmis vykstantis chaotiškas žaidimas muitų tarifais, kai jie tai paskelbiami, tai vėl atšaukiami, kelia Kanadoje nerimą.
JAV pranešė įvedančios 25 proc. muitus daugumai iš Kanados importuojamų prekių, 10 proc. – naftai ir dujoms. Tačiau jau po kelių dienų paskelbta: iki balandžio 2 d. stabdomi muitai prekėms, apie kurias kalbama JAV, Meksikos, Kanados laisvos prekybos sutartyje ir kurią šios šalys pasirašė per pirmąją D. Trumpo kadenciją. Šis susitarimas, anot Baltųjų rūmų, taikomas apie 50 proc. iš Meksikos įvežamų prekių ir apie 38 proc. importui iš Kanados. Tad muitai gresia didžiajai daliai iš Kanados į JAV importuojamos produkcijos. Trečiadienį įsigaliojo nauji JAV 25 proc. muitai plienui ir aliuminiui.
Skirtingai nei Meksika, Kanada amerikiečiams atsako tuo pačiu – paskelbdama apie atsakomuosius muitus. Tačiau kol kas sunku suprasti, ar šis svaistymasis muitais tęsis ilgai. Po derybų su JAV prekybos sekretoriumi Ontario valstija sustabdė elektros energijos tarifų padidinimą Mičigano, Minesotos ir Niujorko valstijoms. Anot Ontario premjero Dougo Fordo, tarifai atšaukiami laikinai – esą kanadiečiai nepasiduos, bet prekybos ginčo temperatūra turi atvėsti. Šio sprendimo pakako, jog D. Trumpas pareikštų, kad jis tikriausiai persvarstys muitų importui iš Kanados klausimą. Tačia jau ketvirtadienį Kanada pradėjo taikyti muitus amerikietiškam importui, įskaitant plieną ir aliuminį, kompiuterius bei sporto įrangą.
D. Trumpas idėją padidinti muitus grindžia tuo, kad Kanada nepakankamai kovoja su nelegalia migracija ir narkotiko fentanilio kontrabanda į JAV. Jungtinėse Valstijose kasmet nuo fentanilio perdozavimo miršta apie 75 tūkst. žmonių. Tačiau faktai neigia JAV kaltinimus Kanados atžvilgiu. Pernai iš šiaurinės kaimynės beveik per 9 tūkst. km sieną į JAV pateko tik nedidelis kiekis fentanilio – mažiau nei 20 kg iš konfiskuotų 10 tūkst. kg. Vadinasi, per Kanadą įvežtas fentanilis sudarė vos 0,2 proc. viso konfiskuoto šio narkotiko kiekio, tuo tarpu iš pietų kaimynės Meksikos buvo sulaikyta 97 proc. viso jo kiekio.
Mes būsime priversti daryti dalykus, kurių anksčiau negalėjome įsivaizduoti, tokiu greičiu, koks anksčiau atrodė neįmanomas.
Net JAV narkotikų kontrolės administracija Kanados nelaiko problemiška šalimi kontrabandos atžvilgiu – jos parengtoje 57 puslapių grėsmių analizėje ši šalis neminima nė karto. Panašiai nepagrįsti ir kaltinimai dėl nelegalios migracijos – 2024 m. užfiksuoti tik 24 tūkst. nelegalių šiaurinės sienos kirtimų, o tai nedidelė dalis, palyginti su 1,5 mln. pažeidimų pietuose.
Kelia pirštinę
Kanadai, kurios ekonomika ir saugumas visada buvo glaudžiai susiję su JAV, kyla egzistencinis klausimas: kaip išlaikyti savo suverenitetą ir vertybes, kai jos galingiausias sąjungininkas ir prekybos partneris staiga tampa grėsme?
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly interviu BBC neseniai atskleidė, kad amerikiečių pareigūnai kalba ne tik apie muitus ar sienų saugumą, bet ir apie Kanados karinį pasirengimą, šalies saugumo aljansus ir gamtos išteklius, ypač – vandenį.
Trečiadienį paskelbta apie Vašingtono reikalavimą, kad ilgiau nei 30 dienų JAV viešintys kanadiečiai užsiregistruotų atitinkamose institucijose. Balandžio 11-ąją įsigaliojus šiam naujam reikalavimui, bus griežčiau vykdomas galiojantis įstatymas, kuris, pasak JAV žiniasklaidos, Kanados piliečiams iki šiol paprastai nebuvo taikomas. Tai gali turėti įtakos maždaug 900 tūkst. kanadiečių, vadinamųjų sniego paukščiais: žiemą jie praleidžia šiltesnėse JAV pietinėse valstijose. JAV nacionalinio saugumo departamento skaičiavimais, naujosios lankytojų registracijos taisyklės turės įtakos 2,2–3,2 mln. žmonių.
„Amerikiečiai nori mūsų išteklių, mūsų vandens, mūsų žemės, mūsų šalies, – savo pergalės kalboje sakė ir M. Carney. – Tai tamsios dienos, tamsios dienos, kurias atnešė šalis, kuria nebegalime pasitikėti.“ „Amerika nėra Kanada. Ir Kanada niekada jokia forma netaps Amerikos dalimi, – pabrėžė jis. – Mes nesiekėme šios kovos, bet kanadiečiai visada pasiruošę, kai kas nors mums meta pirštines.“
Metaforą apie pirštines M. Carney pasitelkė neatsitiktinai – tai užuomina į ledo ritulio kultūrą, kur pirštinių numetimas reiškia pasiruošimą dvikovai. Savo kalbą jis užbaigė dar vienu sportiniu palyginimu: „Amerikiečiai turėtų neapsigauti: Kanada laimės – tiek prekyboje, tiek ledo ritulio arenose.“
Pasikeitė prioritetai
M. Carney iškilimas sutapo su stiprėjančiu kanadiečių nacionaliniu pasididžiavimu, kurį pakurstė būtent D. Trumpo grasinimai. Kanadiečiai pradėjo boikotuoti amerikietiškus produktus, ypač viskį ir vyną, remdami savo šalyje pagamintas prekes.
Didžiosios provincijos, įskaitant Ontarijų ir Kvebeką, uždraudė prekiauti JAV alkoholiniais gėrimais. Ontarijo premjeras D. Fordas pavadino tai „sunkiu smūgiu Amerikos gamintojams“, nurodydamas, kad vien jo provincijos alkoholio parduotuvėse kasmet parduodama JAV alkoholinių gėrimų maždaug už 650 mln. eurų. Britų Kolumbijos provincija žengė dar toliau – paskelbė, kad nebeperka alkoholinių gėrimų iš respublikonų valdomų JAV valstijų.
Šis patriotinių nuotaikų pakilimas turėjo ir politinių padarinių. Dar prieš kelis mėnesius Kanados konservatorių partijos lyderis Pierre’as Poilievre’as buvo laikomas akivaizdžiu favoritu laimėti būsimus parlamento rinkimus. Tačiau situacija dramatiškai pasikeitė. Liberalų populiarumas, kuris buvo smarkiai kritęs, staiga pakilo ir apklausos rodo, kad jie beveik pasivijo konservatorius.
Nepaisant įspūdingos pergalės partijos viduje, M. Carney nebus apsaugotas nuo rizikos klysti. Analitikai atkreipia dėmesį, kad jo patirties stoka rinkimų batalijose gali tapti silpnąja vieta kovoje su konservatoriais.
„Tai absoliučiai rizikinga. Jis neišbandytas rinkimuose“, – sako Cameronas Andersonas, Ontario Vakarų universiteto politologas. Tačiau tas pats ekspertas pripažįsta, kad M. Carney prieš D. Trumpą nukreipta griežta retorika yra būtent tai, ką kanadiečiai nori girdėti iš savo lyderių.
Jei ne D. Trumpas, liberalai neturėtų jokių galimybių kovoje prieš konservatorius. M. Carney šiandien simbolizuoja galimą liberalų atgimimą po J. Trudeau sukelto nuosmukio.
Darbai šalyje ir užsienyje
Naujajam premjerui teks spręsti tris pagrindines problemas: JAV tarifų grėsmę, didėjančią būsto krizę ir mažinti visuomenės nepasitikėjimą.
M. Carney jau paskelbė planus įgyvendinti ekonomikos reformą su mokesčių lengvatomis vidurinei klasei, biurokratinių kliūčių mažinimu ir didesne parama inovacijoms ir investicijoms. Jis taip pat pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Europa ir Azija, siekiant sumažinti priklausomybę nuo prekybos su JAV.
Tačiau M. Carney misija nebus lengva. Kaip žmogus, kuris niekada nebuvo renkamas į jokias pareigas, jis turės įrodyti savo gebėjimą vadovauti politiškai padalytai šaliai. „Mes būsime priversti daryti dalykus, kurių anksčiau negalėjome įsivaizduoti, tokiu greičiu, koks anksčiau atrodė neįmanomas“, – pripažino jis po išrinkimo.
M. Carney yra paskelbęs, kad ketina skelbti naujus rinkimus. Nors jie privalo įvykti ne vėliau kaip spalį, tikėtina, kad bus surengti jau po kelių savaičių. Konservatoriai ruošiasi pateikti balsavimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe kovo 24 d., kai Otavoje vėl susirinks parlamentas.
Po netikėtų artimiausio kaimyno smūgių kūrybiškumą tenka demonstruoti ne tik politikams. Nuo pat Kanados įkūrimo 1867 m. savo istoriją skaičiuojanti alaus darykla „Moosehead“ išleido specialų „Prezidentinį paketą“, kuriame – 1 tūkst. 461 alaus skardinė: po vieną kiekvienai dienai iki D. Trumpo kadencijos pabaigos. „Nors negalime nuspėti, kaip klostysis ateinantys ketveri metai, jaučiame, kad šis didelis paketas bus naudingas“, – sakė įmonės rinkodaros vadovė Karen Grigg. Rinkinys, už kurį prašyta 3 500 Kanados dolerių (apie 2 250 eurų) su pristatymu, buvo išpirktas vos per kelias dienas.
„Moosehead“, kaip ir daugelis kanadiečių gamintojų, negali išvengti tam tikrų ryšių su JAV – aliuminio dangtelių alaus buteliams jie gali įsigyti tik iš pietinio kaimyno. Be to, apie 20 proc. „Moosehead“ alaus yra eksportuojama į JAV. Net ir šios senos alaus daryklos iššūkiai atspindi platesnę Kanados ekonomikos dilemą – nepaisant augančio noro būti nepriklausomiems nuo JAV, visiškai atsiriboti nuo amerikiečių ekonomikos būtų nepraktiška, o ir neįmanoma.
Naujausi komentarai