Savo kalboje ministras pirmininkas pažymėjo, kad šiuo metu vis aktyviau judama link atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau reikia sutelkti dėmesį ir į valdomus energijos gamybos pajėgumus, kuriuos Latvijoje šiuo metu sudaro šiluminės elektrinės.
Kaip pavyzdį Latvijos vyriausybės vadovas pateikė praėjusią žiemą, kuri buvo labai šalta ir beveik be vėjo. Dėl to didžiąją dalį elektros energijos Latvijoje pagamino valstybinės įmonės „Latvenergo“ valdomos šiluminės elektrinės. Jei Latvija nori pasikliauti tik atsinaujinančiais energijos ištekliais, jai reikalingi patikimos tarptinklinės jungtys su šalimis, kurios gali aprūpinti Latviją elektros energija tuomet, kai nėra saulės ar vėjo energijos, tačiau šiuo metu Latvija turi tarptinklines jungtis tik su Lietuva ir Estija.
Pasak jo, politikai nuolat kalba apie saulės ir vėjo jėgainių parkus, bet nekalba apie tai, kaip spręsti situaciją tuomet, kai nėra vėjo ar saulės.
„Girdime apie mažus branduolinius reaktorius, ir tai tikrai būtų teisinga kryptis“, – sakė A. Kulbergas ir pridūrė, kad to neįmanoma įgyvendinti iki 2030 ar 2035 metų, todėl turi būti aiškus planas, kaip spręsti situaciją dabar.
Jis planuoja pakviesti į derybas Estijos ir Lietuvos ministrus pirmininkus, kad aptartų bendrą energetikos sistemą ir vieningą Baltijos šalių elektros energetikos strategiją. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys turi sugebėti dirbti kartu ir kartu spręsti energetinio saugumo klausimus.
Be to, A. Kulbergas pridūrė, kad reikia galvoti apie Inčukalno požeminę dujų saugyklą, nes praėjusią žiemą ji pradėjo veikti užpildyta mažiau nei 60 proc., o pavasarį atsidūrė kritinėje situacijoje, kai saugyklos užpildymas buvo mažesnis nei 20 proc.
Pasak latvių premjero, Inčukalno požeminė dujų saugykla turi būti naudojama kaip strateginė priemonė visoms trims Baltijos šalims. Premjeras taip pat nurodė, kad tikrai buvo galimybė iš anksto įsigyti pigių dujų, strategiškai susitarus visoms trims Baltijos šalims.
A. Kulbergas sakė, kad, jo nuomone, visų trijų Baltijos šalių valstybinės energetikos įmonės „labai susižavėjo komercija“, o jos pirmiausia turėtų galvoti apie savo valstybių interesus ir energetinį saugumą, o ne dirbti komercine kryptimi ir galvoti, kaip daugiau uždirbti.
Jo nuomone, valstybinės energetikos įmonės neturėtų „įsitraukti“ į vėjo ir saulės energijos projektus ir taip sukelti sunkumų privačiam sektoriui.
(be temos)