Siūlo pinigų ir laisvę

0,5 mlrd. eurų – ne tik solidus biudžetas 2025–2027 m., bet ir strateginis sprendimas pakeisti mokslo pasaulio jėgų pusiausvyrą. „Europa turi viską, ko reikia mokslui klestėti. Turime stabilių ir tvarių investicijų. Turime infrastruktūrą“, – drąsino mokslininkus U. von der Leyen.

„Tie, kurie persikels į Europą, gaus didesnį finansavimą ir ilgesnes sutartis“, – žadėjo EK vadovė. Kalbama apie septynmečius finansavimo paketus specialistams ir ypatingą dėmesį jauniesiems mokslininkams. Papildomi pranašumai – spartesnis mokslinių tyrimų rezultatų kelias į rinką, mažiau biurokratijos atvykimo procedūrose.

Konferencija Paryžiuje „Rinkis Europą mokslui“ surengta JAV mokslinių tyrimų institucijoms susiduriant su biudžeto ir darbo vietų mažinimu. JAV prezidento administracija kaltina elitinius savo šalies universitetus puoselėjant kairiųjų ideologiją ir leidus studentų miesteliuose tarpti antisemitizmui.

„Atmetame bet kokį diktatą, pagal kurį bet kuri Vyriausybė gali pasakyti, kad negalima tirti to ar ano“, – sakė renginyje dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Neįvardydamas D. Trumpo, jis atvirai stebėjosi: „Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad ši didi pasaulinė demokratija, kurios ekonominis modelis taip smarkiai priklauso nuo laisvos mokslo veiklos, galėtų padaryti tokią klaidą.“

Nauji kirčiai

D. Trumpo administracija įšaldė finansavimą elitiniams universitetams oficialiai dėl to, kad šios institucijos nepakankamai kovojo su antisemitizmu, kilusiu po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį ir vėlesnių propalestiniečių protestų universitetų miesteliuose.

Kaip tik šiomis dienomis D. Trumpo administracijos spaudimas JAV universitetams dar labiau sustiprėjo. Harvardo universitetui įšaldyta 2,2 mlrd. JAV dolerių ilgalaikių federalinių dotacijų, taip pat apie 60 mln. dolerių iš dabartinių sutarčių. JAV žiniasklaida skaičiuoja, kad bendra valstybės paramos, kurios Harvardas gali netekti, suma siekia 9 mlrd. dolerių.

Atlyginimų skirtumas, kuris anksčiau buvo didžiausia kliūtis pritraukti amerikiečius, dabar atrodys mažiau reikšmingas.

Kolumbijos universitetui jau buvo įšaldyta 400 mln. dolerių. Net ir tada, kai įstaiga įdarbino 36 naujus universiteto miestelio policininkus ir įvedė specialią priežiūrą Artimųjų Rytų studijų centrui, apribojimai lėšoms nebuvo paskelbti. Priešingai – Vyriausybė pažymėjo, kad tai tik pirmas žingsnis.

Browno universitetui tik ką pranešta, kad bus nutraukta 0,5 mlrd. dolerių parama. Princetono universiteto prezidentas Christopheris Eisgruberis  svarsto, ar nereikės mažinti stipendijų skaičiaus, kad būtų galima ir toliau finansuoti aukšto lygio mokslinius tyrimus.

Harvardas su administracija bando kovoti teisinėmis priemonėmis, apeliuodamas į JAV Konstitucijos 1-ąją pataisą, garantuojančią nuomonės laisvę. Neseniai D. Trumpas pagrasino, kad universitetas gali netekti mokesčių privilegijų – ateityje jis būtų traktuojamas kaip politinė organizacija.

JAV prezidentas dekretais reikalauja, kad universitetai atskleistų visas iš užsienio gaunamas lėšas, priimtų studentus pagal jų akademinius pasiekimus, o ne pagal vadinamuosius woke kriterijus, kai pirmenybė teikiama pagal rasę, lytį ir pan.

Finansines priemones papildo ir tokie apribojimai kaip kad sąrašas iš daugiau nei 200 žodžių, pašalintų iš federalinės Vyriausybės tinklalapių ir leidinių. Europos mokslininkai tokius draudimus vadina šiurpiomis naujienomis ir beprasmiu brutalumu. Pasak Prancūzijos mokslininkų, tai „įnirtingas žaibiškas karas“, siekiantis įtvirtinti „protinį grubumą, obskurantizmą ir sąmokslo teoriją“.

„Sąrašas toks platus, kad praktiškai neįmanoma rašyti apie socialinius reiškinius, klimato kaitą ar medicinos tyrimus nepatraukiant cenzūros dėmesio“, – žurnalistams sakė vienas prancūzų mokslininkas.

Tendencijos padarinys?

JAV švietimo ministerija kaltina universitetus, kad jis nesilaiko federalinių reikalavimų, nors gauna milžinišką valstybės paramą ir disponuoja beveik neapmokestinamu milijardiniu turtu. Tačiau kritikai įžvelgia gilesnę priežastį – D. Trumpo administracijos norą susilpninti universitetus kaip kairiųjų galios centrus ir pakeisti jų ideologinę kryptį atsisakant įvairovės, lygybės ir įtraukties politikos.

„Dienos šviesą išvydo tai, kas ilgai brendo po paviršiumi, – interviu „Die Welt“ sako Johnso Hopkinso universitete dėstantis politologas Yascha Mounkas. – D. Trumpas universitetų puolimą mato kaip jėgų kovą. Su universitetais jis nori sunaikinti kairiųjų galios centrą.“

Prieš dešimtmetį Amerikos universitetai turėjo plačios visuomenės palaikymą. „Pew Research Center“ ir kitos autoritetingos institucijų apklausos rodė, kad universitetus apklausų dalyviai vertino teigiamai nepriklausomai nuo partinių preferencijų. „Prieš 10–15 metų universitetai buvo populiaresni tarp kairiųjų nei dešiniųjų, bet skirtumas nebuvo toks didelis. Vyravo teigiama nuomonė“, – pastebi politologas Y. Mounkas.

Tačiau situacija dramatiškai pasikeitė. Dauguma amerikiečių dabar nepasitiki universitetais ir šis nepasitikėjimas labai poliarizuotas. Demokratai vis dar linkę pasitikėti mokslo institucijomis, tarp respublikonų pasitikėjimas žymiai sumažėjęs.

Kodėl taip atsitiko? Viena priežasčių – politinis profesūros homogeniškumas. „Anksčiau iš trijų profesorių galbūt du buvo demokratai, o vienas – respublikonas. Dabar iš 100 profesorių 99 ar net visi 100 remia demokratus, – skaičius pateikia Y. Mounkas. – Konservatyvūs studentai jau daugelį metų jaučiasi nepriimti universitetuose ir negali atvirai reikšti savo nuomonės.“

Y. Mounkas savo knygoje „Tapatybės spąstai“ įspėjo, kad kairiosios tapatybės politika nėra dešiniojo populizmo priešingybė. Priešingai – jie vienas kitą sąlygoja. Tai, kad šios idėjos tapo tokios stiprios tarp Amerikos kairiųjų, smarkiai prisidėjo prie D. Trumpo pergalės rinkimuose. Daugeliui rinkėjų, kurie neapsisprendę dėl partijos, šios temos buvo svarbios – ypač toms rinkėjų grupėms, kurios turėjo padėti demokratams laimėti. „Švytuoklė nusisuko į kitą pusę ir tai man kelia didelį susirūpinimą, – sakė Y. Mounkas. – Palyginti su atšaukimo kultūra, D. Trumpas neabejotinai yra didesnė grėsmė.“

Dar 2021 m. dabartinis JAV viceprezidentas J. D. Vance’as, kalbėdamas nacionalinėje konservatorių konferencijoje, universitetus pavadino priešais. J. D. Vance’as, pats baigęs prestižinę Jeilio teisės mokyklą, tiesiai šviesiai pasakė: „Mes turime sąžiningai ir agresyviai pulti universitetus šioje šalyje.“ Jis apibūdino juos kaip priešiškas institucijas, praradusias teisę skleisti žinias ir tiesą.

D. Trumpo administracijos kritikams susirūpinimą kelia, kad problemos neapsiriboja tik socialiniais ir humanitariniais mokslais. Y. Mounkas patvirtina, kad apribojimai palietė ir klimato srities mokslininkus, kuriems neleidžiama tęsti tyrimų, taip pat sveikatos apsaugos tyrinėtojus.

„Nepavydžiu nė vienam Amerikos dekanui ar universiteto prezidentui. Mieliau būčiau „Aldi“ parduotuvės vadovu nei socialinių mokslų dekanu Amerikos elitiniame universitete“, – „Die Welt“ sakė politologas. Kolumbijos universiteto prezidentė Katrina Armstrong bandė laviruoti viena sakydama Vyriausybei, kita – universiteto bendruomenei, tačiau vėliau turėjo atsistatydinti.

Anot Y. Mounko, tik 20–25 proc. profesorių yra išties radikaliai kairieji, 1–2 proc. – konservatoriai, o didžioji dauguma – tradiciniai kairieji liberalai, kurie nėra ideologiškai suklaidinti. Anksčiau būtų buvę įmanoma įgyvendinti reformas, nes universiteto vadovybė būtų galėjusi įtraukti šiuos žmones. Dabar tai neįmanoma, nes bet kokia reforma, kuri prieš dvejus ar trejus metus būtų vertinama pagal jos turinį, dabar suprantama kaip nuolaidžiavimas D. Trumpui. Net mažiausia nuolaida iškart sukels skandalą universiteto miestelyje. Tačiau be jokių nuolaidų vienas po kito universitetai praras finansavimą, būtiną jiems išlikti.

Ieško užuovėjos

„Amerikiečiai po kiekvienų rinkimų žada išvykti į Kanadą, bet retai kas tai įgyvendina“, – dar neseniai juokavo skeptikai. Dabar juokautojų gretos retėja. Jeilio universiteto profesoriai Timothy Snyderis su sutuoktine istorike Marci Shore, filosofas Jasonas Stanley pasirinko gyventi Toronte. Tūkstančiai mokslininkų JAV dalyvauja protesto akcijose, beveik 2 tūkst. jų pasirašė atvirą laišką, įspėjantį apie akademinėse institucijose įsivyravusią baimės atmosferą.

Tūkstančiai mokslininkų JAV dalyvauja protesto akcijose, beveik 2 tūkst. jų pasirašė atvirą laišką, įspėjantį apie akademinėse institucijose įsivyravusią baimės atmosferą.

Kaip rašo žurnalas „Nature“, vien tarp 2025 m. sausio ir kovo JAV mokslininkai pateikė 32 proc. daugiau darbo prašymų pozicijoms užsienyje, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.

Kai kurios ES aukštosios mokyklos nelaukė raginimo iš Briuselio.

Prancūzijos prezidentas dar balandį kvietė užsienio, ypač JAV, mokslininkų rinktis Prancūziją ir pristatė planus finansuoti programos, kad padėtų universitetams ir kitoms mokslinių tyrimų įstaigoms padengti užsienio mokslininkų atvykimo į Prancūziją, išlaidas.

Prancūzijos Vyriausybė jau dabar siūlo padengti iki 50 proc. mokslinių tyrimų projektų išlaidų. Akiratyje – prioritetinės sritys: sveikata, klimatas, biologinė įvairovė, dirbtinis intelektas ir kosmosas. „Jei mylite laisvę, atvykite ir padėkite mums likti laisviems, tyrinėti čia“, – pasak AFP-ELTA, JAV mokslininkus kvietė E. Macronas.

Prancūzijoje nuo 2017 m. veikia programa „Pause“, suteikianti prieglobstį mokslininkams ir menininkams iš karo zonų ar mokslo laisvei priešiškų valstybių, tokių kaip Iranas, Rusija ar Turkija. Mokslininkai yra vieninteliai, kuriems nereikia turėti Prancūzijos pilietybės, kad galėtų dirbti valstybės tarnyboje.

Marselio universitetas dar kovą paskelbė programą „Saugi vieta mokslui“. Rezultatas – šimtai paraiškų iš JAV. Panašiai pasielgė ir pagrindinis Prancūzijos mokslinių tyrimų centras CNRS, pradėjęs iniciatyvą pritraukti mokslininkus, kurių darbui Amerikoje gresia pavojus.

„Kai kurie nenori gyventi ir auginti vaikų D. Trumpo Jungtinėse Valstijose“, – atvirai prisipažino CNRS prezidentas Antoine’as Petit. Jis mano, kad atlyginimų skirtumas, kuris anksčiau buvo didžiausia kliūtis pritraukti amerikiečius, dabar atrodys mažiau reikšmingas, kai bus įvertintos mažesnės išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai ir dosnesnės socialinės išmokos Europoje.

Vokietijos mokslo taryba pradėjo kalbėti apie pažadintą bendrą Europos mokslo ir inovacijų erdvę. Berlyno senatorė mokslui Ina Czyborra jau paskelbė apie planus įsteigti specialų fondą aukščiausio lygio mokslininkams iš JAV pritraukti. „Mes norime jiems pasiūlyti naują perspektyvą puikioje aplinkoje“, – sakė ji ir pabrėžė, kad Berlynas naudosis „jų patirtimi, tinklais ir finansavimu, kurį jie atsiveža“.

Anot Vokietijos akademinių mainų tarnybos atstovo Niujorke Christiano Strowos, JAV universitetai pataria tarptautiniams studentams negrįžti į savo tėvynes per atostogas, nes jiems gali būti neleista grįžti į Valstijas dėl sustiprėjusios imigracijos kontrolės.

Didžiausia migrantų grupė – doktorantai ir podoktorantūros studentai iš trečiųjų šalių. Jie paprastai dirba laikinose pozicijose JAV ir dabar baiminasi dėl savo vizų ir darbo vietų ateities. Daug jaunų mokslininkų tiesiog persigalvoja ir nebevyksta į JAV, ieško galimybių Europoje.

Ribota nauda

Konkurencinėje kovoje dėl akademinių pasiekimų iki šiol Europa beviltiškai atsiliko nuo JAV. ES išlaidos moksliniams tyrimams vidutiniškai siekia 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto, o JAV – 3,6 proc. JAV. Šis skirtumas, kasmet virstantis šimtais milijardų dolerių, dešimtmečiais buvo pagrindinis veiksnys, kodėl gabiausi protai keliavo per Atlantą vakarų kryptimi.

Dabar, kai lemiamu veiksniu tampa politiniai motyvai, Europa įžvelgia galimybę išnaudoti situaciją. „Mokslas yra universalus, tačiau kartu ir giliai įsišaknijęs savo kultūrinėje ir politinėje aplinkoje, – žurnalistams sakė vienas CNRS mokslininkų. – Jei D. Trumpo administracija toliau spaus universitetus, Europa gali tapti nauja mokslo meka, bent jau tam tikrose srityse.“

U. von der Leyen kalba apie Europos galimybes tapti magnetu JAV dirbantiems mokslininkams. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip galėjo atrodyti prašalaičiui, užsukusiam į konferenciją Sorbonoje.

„ES šalys gali pasiūlyti konkurencingą mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir aukštą gyvenimo kokybę, tačiau mokslinių tyrimų finansavimas ir mokslininkų atlyginimai gerokai atsilieka nuo JAV lygio“, – įspėja CNRS atstovai.

Mokslininkų migracija turi ir geopolitinį aspektą. „Turime ginti savo strateginius interesus“, – AFP citavo E. Macrono biuro atstovą. Dirbtinis intelektas, kosmosas, klimato tyrimai – prioritetinės sritys, kuriose Europa tikisi prasibrauti į priekį.

Išskirtinis dėmesys kitapus Atlanto dirbantiems mokslininkams patinka toli gražu ne visiems Europoje. Berlyno Aleksandro fon Humbolto fondo generalinis sekretorius Thomas Hesse laikosi nuomonės, kad aktyviai vilioti mokslininkus yra bloga idėja: taip esą naudojamasi svetima problema. Jo nuomone, reikėtų tiesiog didinti vietos universitetų finansavimą: pvz., A. Humbolto universitete profesorių skaičių padidinti nuo dešimties iki 30 per metus, vienam profesoriui penkeriems metams skiriant iki 5 mln. eurų.

Vokietijos akademinių mainų tarnybos prezidentas Joybrato Mukherjee taip pat perspėja: „JAV mokslo centro susilpnėjimas nenaudingas Europai – tai nuostolis visai pasaulio mokslo bendruomenei.“ Jo manymu, transatlantiniai ryšiai patirtų didelę žalą, jei ateinančius ketverius metus iš Vokietijos į JAV nevyktų studentai ir mokslininkai.