Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymu siekiama suformuoti „bendrą“ nacionalinę tapatybę tarp etninių grupių, pavyzdžiui, stiprinant mandarinų kalbos, kaip oficialios kalbos, statusą.
Tačiau užsienio aktyvistai teigia, kad tai dar labiau sumenkins etninių mažumų, tokių kaip uigūrai ir tibetiečiai, teises, kurių persekiojimu Pekinas dažnai yra kaltinamas.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į nuostatą, pagal kurią asmenys gali būti patraukti atsakomybėn už įstatymo pažeidimus net būdami už Kinijos ribų. Pasak kritikų, tai suteikia Kinijos vyriausybei daugiau pagrindo persekioti savo oponentus užsienyje.
Įstatymas reikalaus „politinio ir ideologinio suderinimo su Kinijos komunistų partija“ ir „toliau institucionalizuos (...) priverstinės asimiliacijos politiką“, antradienį teigė „Amnesty International“ regiono direktoriaus pavaduotoja Sarah Brooks.
„Kinijos institucijos turi įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, reikalaujančių apsaugoti mažumų bendruomenes ir jų kultūras, tačiau šis įstatymas daro priešingai“, – sakė S. Brooks.
„Amnesty“ įspėjo, kad šis teisės aktas skatina etnines grupes „perimti vieningą, valstybės apibrėžtą nacionalinę tapatybę, kurioje dominuoja hanų kultūra“, turint omenyje šalies etninę daugumą.
Pekinas nuosekliai neigia, kad vykdo žmogaus teisių pažeidimus prieš bet kurią etninę grupę, ir tvirtina, kad visos jos gauna naudos iš vidaus saugumo ir ekonominės plėtros politikos.
Taivanas trečiadienį išreiškė griežtą šio įstatymo pasmerkimą, teigdamas, kad jis išplėtė „grėsmes ir bauginimus mūsų šalies bei kitų tautų žmonėms“.
„Ateityje bet kurios šalies asmenys, kurių žodžiai ar veiksmai nėra priimtini Kinijai, gali tapti šio įstatymo taikiniais arba būti persekiojami pagal jį“, – nurodė Taivano užsienio reikalų ministerija.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasino panaudoti jėgą, kad aneksuotų šią savarankiškai valdomą demokratinę salą.
Vašingtone devyni JAV įstatymų leidėjai, įskaitant aukščiausio rango respublikoną ir demokratą Senato Užsienio ryšių komitete, išreiškė griežtą opoziciją įstatymui. Jie pareiškime įsipareigojo ir toliau pasisakyti prieš Pekino bandymus „įteisinti savo tarptautines represijas“.
Senatoriai pabrėžė: „Esame labai susirūpinę dėl įstatymo formuluočių, kuriomis reikalaujama ideologinio atitikimo KKP (Kinijos komunistų partijai), numatant, kad net už Kinijos ribų esantys žmonės, kuriuos Kinijos vyriausybė laiko kenkiančiais „etninei vienybei ir pažangai“, gali būti teisiškai patraukti atsakomybėn Kinijoje.“
Raginimai panaikinti
Įstatymas įteisina ilgalaikę politiką, kuria siekiama skatinti mandarinų kalbą švietime, oficialiame versle ir viešosiose erdvėse. Jame taip pat yra nuostatų dėl socialinės sanglaudos bei kovos su terorizmu ir separatizmu.
Kelios etninės grupės Kinijoje, ypač pasienio regionuose, turi savo kalbas ir istoriškai jomis galėjo naudotis mokyklose kartu su mandarinų kalba.
Pekinas taip pat pateisino plataus masto kampanijas regionuose, kuriuose gyvena daug mažumų, kaip teisėtas pastangas užkirsti kelią terorizmo ir ekstremizmo plitimui.
Aukšto rango Kinijos teisėsaugos pareigūnas praėjusią savaitę gynė įstatymą, sakydamas, kad jis bus nukreiptas prieš „neteisėtus veiksmus“, kurie „kenkia etninei vienybei ir pažangai arba kursto etninį separatizmą“.
Hu Weilie teigė, kad nuostata, leidžianti vykdyti įstatymą užsienyje, yra „teisėta, pagrįsta (ir) būtina“.
Tačiau JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas paragino panaikinti šį įstatymą, sakydamas, kad jis kelia riziką „dar labiau apriboti kalbos, švietimo, religijos praktikos, kultūros, saviraiškos ir susirinkimų laisves“.
Uigūrų ir tibetiečių teisių gynėjai paragino kitas šalis spausti Kiniją, kad ši atšauktų įstatymą, teigdami, jog juo siekiama ištrinti mažumų bendruomenes.
Taivano žemyninių reikalų taryba (MAC) nurodė, kad Taivano gyventojai jau dabar susiduria su didele rizika keliaudami į Kiniją, ir įspėjo, kad Pekinas dabar turi „dar vieną įstatymą sufabrikuoti kaltinimams“.
Pekinas naudos šį įstatymą „kaip teisinį pagrindą toliau slopinti ir persekioti žmogaus teises Sindziange ir Tibete arba plėsti grasinimus tarptautiniu mastu tiems balsams, kurie palaiko Taivaną arba yra jam palankūs“, sakoma MAC pareiškime, kuriame šios pastabos priskiriamos viceministrui Liang Wen-chiehui.
Naujausi komentarai