Norvegijos teisingumo ministrė, kuri dėl aktyvaus „TikTok“ naudojimo anksčiau jau buvo kartą nudegusi, antradienį rekomendavo vyriausybės darbuotojams susilaikyti nuo šios kinų programėlės naudojimo savo darbo įrenginiuose.

Ši rekomendacija, kuri buvo priimta po panašių veiksmų ir draudimų keliose Vakarų šalyse, buvo pagrįsta šnipinėjimo baime ir taip pat taikoma užšifruotai rusiškai susirašinėjimo programėlei „Telegram“.

„Norvegijos žvalgybos tarnybos, vertindamos riziką, išskiria Rusiją ir Kiniją kaip pagrindinius rizikos veiksnius, keliančius grėsmę Norvegijos saugumo interesams“, – sakoma Norvegijos teisingumo ministrės Emilie Enger Mehl (Emili Enger Mel) pareiškime.

„Jie taip pat išskiria socialinę žiniasklaidą kaip forumą, kurį renkasi potencialiai pavojingi veikėjai ir kiti asmenys, norintys mus paveikti dezinformacija ir melagingomis naujienomis“, – sakė ji.

Rekomendacija taikoma visiems valstybės tarnautojų naudojamiems darbo įrenginiams, kurie yra prijungti prie vyriausybės skaitmeninių sistemų.

Jauniausia vyriausybės narė, 29-erių E. E. Mehl, praėjusiais metais atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai po ilgos tylos, kilus įtarimams dėl programėlės, prisipažino, kad savo darbo telefone įsidiegė „TikTok“.

Norvegijos žvalgybos tarnybos, vertindamos riziką, išskiria Rusiją ir Kiniją kaip pagrindinius rizikos veiksnius, keliančius grėsmę Norvegijos saugumo interesams.

Ji pabrėžė, kad po mėnesio ją ištrynė.

Ji sakė, kad naudojo ją, nes jai reikėjo pasiekti jauną auditoriją – pagrindinius programėlės naudotojus.

Ministerijos teigimu, valstybės tarnautojai vis dar gali naudotis „TikTok“ ir „Telegram“, jei to reikia dėl profesinių priežasčių, tačiau įrenginiuose, kurie nėra prijungti prie vyriausybės skaitmeninių sistemų.

Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Komisijos vyriausybės uždraudė naudoti „TikTok“ darbo įrenginiuose.

Lapkritį „TikTok“ pripažino, kad kai kurie darbuotojai Kinijoje galėjo prieiti prie Europos naudotojų duomenų, o gruodį pripažino, kad darbuotojai naudojo šiuos duomenis žurnalistams šnipinėti.

Tačiau grupė tvirtino, kad Kinijos vyriausybė nekontroliuoja jos duomenų ir neturi prieigos prie jų.