Norvegijos skerdiko teismas kursto aistras

Norvegijos skerdiko teismas kursto aistras

Norvegijos skerdiko teismas kursto aistras
Norvegijos skerdiko teismas kursto aistras / "Scanpix" nuotr.

Vasarą sukaks metai, kai Norvegijos skerdiku tituluojamas Andersas Behringas-Breivikas įvykdė kraupų teroro aktą. Kol kas bausmė budeliui dar nepaskirta.

Gailisi, kad nėjo toliau

Būti uždarytam psichiatrijos klinikoje būtų blogiau už mirtį ir gaila, kad nėjau toliau – tokie siaubūnu Norvegijoje vadinamo A.Behringo-Breiviko žodžiai šiurpina net visko mačiusius prokurorus ir advokatus.

Ką jau kalbėti apie visuomenę...

Pernai liepos 22 d. A.Behringas-Breivikas pirmiausia detonavo sprogmenų prikrautą automobilį prie vyriausybinių pastatų Osle – per šį išpuolį žuvo aštuoni žmonės.

Vėliau vilkėdamas policijos pareigūno uniformą jis nuvyko į atokią Utiojos salą, esančią už maždaug 40 km į šiaurės vakarus nuo sostinės. Tai, kas čia įvyko, priminė košmarą.

Saloje A.Behringas-Breivikas ilgiau nei valandą šaudė į beginklius žmones. Siaubūnas nužudė 69 žmones – daugiausia paauglius, atvykusius į vasaros stovyklą, organizuotą valdančiosios Darbo partijos jaunimo skyriaus.

A.Behringas-Breivikas dėl savo veiksmų niekuomet nesigailėjo, priešingai, to, ką padarė, – jam net maža.

Kaip sakė jo advokatas Geiras Lippestadas, visų žudiko kalbų net jam sunku klausyti, ką ir kalbėti apie žuvusiųjų artimuosius.

"Bus labai sunku klausytis jo paaiškinimų, tai bus siaubinga užduotis, – kalbėjo prieš teismo posėdį G.Lippestadas. – Jis ne tik gins (savo veiksmus teisme – red. past.), bet, manau, ir apgailestaus, kad nėjo toliau."

Antroji ekspertizė

A.Behringo-Breiviko kalbos ir pasiaiškinimai paskatino Norvegijos teisėsaugą kruopščiai išsiaiškinti, ar žudikas neserga kokia nors psichikos liga.

Pirmoji žudiko ekspertizė buvo atlikta psichiatrų Torgeiro Husby ir Synne Sorheim.

Ekspertai nustatė, kad A.Behringas-Breivikas serga paranoidine šizofrenija. Prokurorams buvo pasiūlyta siūlyti teismui skirti žudikui priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje.

Tačiau po tokių išvadų Norvegijoje kilo pasipiktinimo banga.

Be to, pats A.Behringas-Breivikas užprotestavo tokį sprendimą ir pavadino jį pažeminimu. Jis yra pareiškęs, kad gydymasis psichiatrijos ligoninėje jam būtų blogiau už mirtį.

Esą jis nori būti pripažintas esantis blaivaus proto, kad, anot jo advokatų, nebūtų sukompromituotas jo 1500 puslapių politinis manifestas, paskelbtas internete prieš pernai įvykdytus išpuolius.

Po visuomenėje kilusių protestų teisėjai nutarė, kad žudikui bus atlikta antroji psichiatrinė ekspertizė. Ją buvo pavesta vykdyti dviem naujiems ekspertams Agnarui Aspaasui ir Terje Torrissenui.

Tačiau abu ekspertai priėmė visai kitokias išvadas nei kolegos.

Nors nekritikavo ankstesnio sprendimo, jie teigė, kad atliko ekspertizę, pasitelkę kitokią metodiką.

Be to, A.Aspaasas ir T.Torrissenas pabrėžė, kad nuo nusikaltimo praėjo daugiau laiko, taigi jų išvados – objektyvesnės.

Psichiatrai nustatė, kad žudikas – sveikas ir gali atsakyti už savo veiksmus.

"Ekspertų pagrindinė išvada yra ta, kad kaltinamasis, A.Behringas-Breivikas, per liepos 22-osios įvykius nebuvo psichinis ligonis, – sakoma Oslo apygardos teismo pranešime. – Tai reiškia, kad jis laikomas nusikaltimo metu buvęs atsakingas pagal baudžiamąjį kodeksą."

Tiesa, ekspertai sutiko su kolegomis, kad A.Behringas-Breivikas neabejotinai turi polinkį žudyti toliau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju jis vargu ar bus paleistas į laisvę.

Norvegijos teismo psichiatras Arne Thorvikas, anksčiau ne sykį abejojęs pirmųjų ekspertų išvadomis, pabrėžė, kad skirtingos išvados jam nesukėlė nuostabos.

"Panašaus nusikaltimo Norvegijos teisinėje sistemoje nebuvo. Kitaip nei Jungtinėse Valstijose, kur teismuose dažnai vertinamos skirtingos nuomonės, mes dažniausiai parengiame vieną ataskaitą, pagal kurią teismas nutaria, kokią bausmę skirti", – tvirtino A.Thorvikas.

Jis pridūrė: "Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo nesame susidūrę su ideologiškai motyvuotu smurtu. Matyt, pirmieji psichiatrai nebuvo tinkamai susipažinę su A.Behringo-Breiviko ideologinėmis pažiūromis."

Pradžiugino ekspertizė

Tiesa, lengva dirbti su A.Behringu-Breiviku psichiatrams A.Aspaasui ir T.Torrissenui nebuvo, nes žudikas vengė talkinti.

Vis dėlto ekspertai sugebėjo surinkti įrodymų. Jie praleido su žudiku 37 valandas, stebėjo jį beveik parą.

Žudikas buvo uždarytas 60 kv. metrų vienutėje, kurioje buvo kompiuteris, televizorius ir knygų. Kartu su psichiatrais jį stebėjo socialiniai darbuotojai ir medicinos seselės.

A.Behringas-Breivikas, pasak jo advokatų, džiaugėsi ekspertizės išvadomis.

Advokatas G.Lippestadas pabrėžė, kad kaltinamasis jam sakė esąs sveikas ir yra atsakingas pagal įstatymus už savo veiksmus.

"Jo pirma reakcija buvo ta, kad jis patenkintas (naujosios ekspertizės – red. past.) išvadomis, – sakė G.Lippestadas. – Jis taip pat sakė, kad tai jo nestebina, kad jis tikėjosi tokių išvadų."

Savo pareiškime jis sakė neketinąs susitaikyti su ligonio dalia.

"Pripažinti mane ligoniu – baisiausias pažeminimas, koks gali būti. Pasiųsti politikos aktyvistą į beprotnamį labiau sadistiška ir blogiau negu jį nužudyti! Toks likimas blogesnis už mirtį", – 33 metų ekstremistas rašė 38 puslapių laiške, kurio ištraukas paskelbė dienraštis "Verdens Gang".

Tiesa, naujosios išvados sukėlė nemažai klausimų prokurorams.

Ko siekti teisme, kad kaltinamasis vis dėlto būtų uždarytas psichiatrijos klinikoje ar kalėjime? Norvegijos visuomenė irgi smarkiai pasidalijusi šiuo klausimu.

Galutinį sprendimą priims Oslo teismo teisėjai po 10 savaičių užtruksiančio teismo proceso, kuris prasidės balandžio 16 d.

"Jeigu bus sąlygos nuteisti A.Behringą-Breiviką kalėti, mes sieksime šio varianto. Jeigu sąlygų skirti įkalinimo bausmę nebus, prašysime jam skirti gydymą uždaroje psichiatrijos ligoninėje", – sakoma prokurorų Ingos Bejer Engh ir Sveino Holdeno pareiškime.

Jų apsisprendimas priklausys nuo teisme pateiktų įrodymų ir paties A.Behringo-Breiviko, psichiatrų ir teismo ekspertų parodymų, kaip sakė jie.

Oslo teismo teisėjai sprendimą turėtų priimti liepą.

Nuosprendis per ankstyvas?

Beje, advokatas G.Lippestadas buvo patenkintas nuosprendžiu, kuris priimtas po pirmosios psichiatrinės ekspertizės, tačiau paties A.Behringo-Breiviko spaudimas privertė gynėjų komandą pakeisti gynybos strategiją.

Dabar advokatų komanda ketina įrodyti, kad A.Behringas-Breivikas elgėsi vedamas politinių motyvų ir gali atsakyti už savo veiksmus, o ne yra psichinis ligonis.

Advokatai ketina kviesti į teismą liudyti asmenis, kurie galėtų padėti pagrįsti šią prielaidą.

Ketinama į teismą kviesti radikalą musulmonų dvasininką Mullah Krekarą, kuris to paties teismo buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už neapykantą kurstančius pamokslus.

Taip pat žadama kviesti liudyti antiislamiškų pažiūrų tinklaraštininką slapyvardžiu Fjordmanas, kuris palaikė ryšius su A.Behringu-Breiviku, beje, jo citatų apstu žudiko manifeste.

Advokatų liudininkų sąraše yra ir šalies kraštutinių dešiniųjų partijos Norvegijos gynybos sąjungos vadovas Ronny Alte, dešiniosios Pažangos partijos vadovybė, taip pat konservatyvaus Norvegijos dienraščio "Aftenposten" vyriausioji redaktorė Hilde Haugsgjerd.

Tiesa, advokatai sulaukė kaltinimų, kad "bando paversti teismą cirku".

Taip pareiškė buvęs norvegų teisininkas Haraldas Stabellis ir pridūrė, jog viliasi, kad teismas bus santūrus.

Tiesa, kiti komentatoriai rėmė A.Behringo-Breiviko advokatų sumanymą.

Berit Reiss-Andersen, Norvegijos advokatų asociacijos vadovė, pabrėžė, kad advokatas G.Lippestadas turi teisę kviesti liudyti įvardytus asmenis.

"Manau, kad verdiktas šioje byloje buvo per ankstyvas", – sakė teisininkė.


A.Behringas-Breivikas taikėsi į B.Obamą?

Tiriant kraupiausio Norvegijoje nusikaltimo detales, jo organizatorius A.Behringas-Breivikas tvirtino, kad 2009 m. siekė susprogdinti bombą Norvegijoje viešint JAV prezidentui Barackui Obamai.

Tais metais B.Obama Norvegijos sostinėje Osle atsiėmė Nobelio taikos premiją. Kaip tvirtino bylą nagrinėjantys prokurorai, A.Behringas-Breivikas jiems prasitarė, kad išpuolis per Nobelio premijos teikimo ceremoniją būtų buvęs simboliškas.

Tiesa, kartu jis pripažino, kad atsisakė plano, nes saugumas per Nobelio teikimo ceremoniją buvo pernelyg sustiprintas, kad planas pavyktų. A.Behringas-Breivikas tyrėjams sakė, kad B.Obama – aukšto rango taikinys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų