Daryk viską, tik nekelk rankų. Ypač į priekį, kaip tai darė naciai. Lietuvos sirgaliai jau žino, kaip elgtis Londone. O štai vienai Vokietijos irkluotojų komandos narei net teko atsisveikinti su žaidynėmis, nes jos vaikinas – nacistinių politinių pažiūrų.

Nuostolis ekonomikai?

Britai, regis, norėjo surengti pačias tolerantiškiausias ir saugiausias žaidynes pasaulio istorijoje. Tikslas – puikus. Tik kai kur olimpiados organizatoriai gerokai persūdė.

Antai žinomas amerikiečių ekonomistas Nourielis Roubini juokėsi, kad britai Londoną pavertė miestu vaiduokliu.

Žaidynių organizatoriai, profesoriaus nuomone, iš vieno judriausių pasaulio miestų išgujo beveik visus gyventojus.

"Olimpiada – ekonominė nesėkmė, – rašė socialiniame tinklalapyje "Twitter" žinomas ekonomistas. – Londonas – tuščias: viešbučiai, restoranai, gatvės. Jie visus išgąsdino savo perspėjimais."

N.Roubini juokėsi iš britų saugumo tarnybų ir renginio organizatorių, kad šie patarė visiems didmiesčio gyventojams, kurie neturi įsigiję bilietų į olimpines žaidynes, palikti miestą.

"Gąsdinimai, kad reikia laikytis atokiau nuo Londono, nes neva čia atplūs daug žmonių, Londoną pavertė zombių miestu, – tiesiai rėžė ekonomikos profesorius. – Vestendas, kuris paprastai sausakimšas šeštadienio vakarais, dabar visiškai tuščias... Jie išgąsdino visus turistus, kurie aplanko Londoną kiekvieną vasarą; jie privertė daugelį londoniečių palikti miestą; 2 mln. žmonių jie patarė dirbti namie."

Bet vyriausybė prieš žaidynes žadėjo, kad olimpiada atsipirks.

Britų premjeras Davidas Cameronas praėjusį mėnesį žadėjo, kad žaidynės Didžiajai Britanijai per ateinančius ketverius metus atneš net 20 mlrd. dolerių pelno.

Jei tai būtų tiesa, pinigėliai praverstų dabartinei Vyriausybei, kuriai tenka sukti galvą, kaip sumažinti milžinišką šalies biudžeto deficitą ir išvesti šalį iš dvigubos recesijos.

Vis dėlto, regis, net patys britai vargu ar tiki tokiais pažadais. Apklausos parodė, kad jau net 32 proc. britų nepatenkinti premjero D.Camerono darbu.

Nacizmo ir rasizmo šmėkla

Britai – keisti žmonės ir suprasti juos kartais sunku.

Ne mažiau dėmesio nei olimpinis krepšinio turnyras tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Lietuvoje sulaukė mūsų krepšinio sirgaliai.

Britų žiniasklaida plačiau nei mūsų rinktinės sirgalių elgesį nušvietė tik įspūdingą Lietuvos plaukikės Rūtos Meilutytės pergalę.

Tiesa, didieji Jungtinės Karalystės žiniasklaidos leidiniai apgailestavo, kad lietuvė gynė Lietuvos garbę, nors gyvena, mokosi ir treniruojasi Jungtinėje Karalystėje.

Antai "Daily Mail" antraštė skelbė: "15 metų Plymuto moksleivė laimi plaukimo aukso medalį... deja, ji varžėsi už Lietuvą."

Vis dėlto labiausiai britų žurnalistus domino Lietuvos krepšinio sirgaliai. Tas pats "Daily Mail" išspausdino vieno Lietuvos sirgaliaus fotografiją, kurioje vyras laiko pakėlęs ranką ir, kaip interpretavo britų žurnalistai, rodo nacistinės Vokietijos laikus primenantį pasisveikinimą greta esančiam juodaodžiui arenos savanoriui.

Straipsnis greitai apskriejo pasaulį, tačiau tuo lietuvio nemalonumai nesibaigė.

Sirgalius net tik buvo išvesdintas iš krepšinio rungtynių, tačiau dar stojo prieš teismą ir susimokėjo didelę baudą.

Po kurio laiko britų žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie "nacius" iš Lietuvos.

Dienraštis "Mirror" savo straipsnį apie lietuvių sirgalius pavadino taip: "Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasistinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepšinio rungtynes."

"Daily Mail" irgi nevyniojo į vatą: "Olimpiados nacis: šiurkštus sirgalius iš Lietuvos rodo priešišką gestą juodaodžiui savanoriui per krepšinio rungtynes."

"Telegraph" parašė: "Londonas 2012: sirgalius iš Lietuvos parodė nacių pasisveikinimą juodaodžiui žaidynių savanoriui."

Raganų medžioklė Lietuvos sirgaliais neapsiribojo. Palikti žaidynes dėl neva ryšių su naciais teko ir Vokietijos olimpinės rinktinės aštuonių moterų irkluotojų komandos narei Nadjai Drygallai.

Tiesa, šį kartą "priemonių" prieš atletę ėmėsi pati Vokietija.

N.Drygallai teko palikti komandą, kai Vokietijos žiniasklaidoje ėmė mirgėti antraštės, kad sportininkė draugauja su neonaciu.

Tiesa, konservatyvių pažiūrų dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" gynė atletę. Pasak leidinio, išankstinis sportininkės pasmerkimas ne dėl jos asmeninių išsišokimų, o dėl santykių su naciu "buvo teismas, be įrodymų".

Be to, "Frankfurter Allgemeine Zeitung" pridūrė, jog pasirodė informacijos, kad atletės vyras nebepriklauso radikalams ir tai buvo tik jo bloga praeitis.

Tačiau kiti vokiečių leidiniai tvirtino priešingai, esą šiuo metu N.Drygallos vyras priklauso itin radikaliai partijai "Rostock National Socialists".

Už Londono žaidynėms nederamus pareiškimus pylos gavo ir Graikijos šuolininkė Voula Papachristou bei Šveicarijos futbolininkas Michelis Morganella.

V.Papachristou Graikijos olimpinė delegacija pašalino prieš pat olimpines žaidynes, nes ji "Twitter" socialiniame tinklalapyje paskelbė rasistinę žinutę, kurioje šaipėsi iš afrikiečių imigrantų.

O šveicaras M.Morganella buvo nubaustas už tai, kad po pralaimėtų rungtynių su Pietų Korėjos futbolininkais socialiniame tinklalapyje "Twitter" varžovams pasiūlė susideginti ir išvadino juos krūva mongoloidų.

Tiesa, vėliau M.Morganella atsiprašė dėl savo žodžių.

Sportas ir politika?

Žaidynės neapsiėjo ir be organizatorių bei šalių delegacijų konfliktų.

Ukrainos atstovai ėmė kalbėti apie tai, kad žaidynių šeimininkai britai rodo neigiamą nuostatą Rytų Europos regiono šalių sportininkų atžvilgiu.

Ukrainos žiniasklaidoje net ėmė mirgėti antraštės, kad britai "vagia iš Ukrainos medalius".

Į skandalą teko įsikišti ir aukštiems Ukrainos politikams. Antai Ukrainos premjeras Mykola Azarovas paragino šalies Olimpinį komitetą "kovoti dėl medalių, kurie buvo atimti".

Jis priminė Ukrainos ir Anglijos rungtynes per Europos futbolo čempionatą, kurias ukrainiečiai pralaimėjo, taip pat vyrų gimnastikos varžybas Londono žaidynėse, kur teisėjai po pakartotinio sprendimo iš šalies atletų atėmė bronzos medalius.

"Tokiose sporto varžybose, kaip gimnastika, kur rezultatas priklauso nuo teisėjų, mes turime drąsiai kovoti už savo rezultatus", – rėžė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Ukrainoje gimnastikos varžybos sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą.

Nors ukrainiečiai liko treti, o jiems nusileidę japonai – ketvirti, po pakartotinio teisėjų svarstymo Tekančios Saulės šalies atstovams atiteko antra vieta, o ukrainiečius iš trečios vietos išstūmė žaidynių šeimininkai Jungtinės Karalystės atstovai.

Gimnastikos varžybose bronzos medalio neteko ir Ukrainos atletė Liudmila Josipenko.

Nors iš pradžių Vokietijos atletė Lilli Swarzkopf buvo diskvalifikuota, vėliau jai diskvalifikacija buvo panaikinta, todėl Ukrainos sportininkė liko be medalio.

Oleksandras Volkovas, Regionų partijos Ukrainos parlamente narys ir Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas, sakė: "Mano nuomone, sportas virto politika. Olimpinės dvasios, kuri anksčiau tvyrojo žaidynėse, aš nejaučiu. Žinoma, ir anksčiau visi norėjo laimėti, tačiau dabar to siekiama bet kokia kaina. Ukraina šiandien yra šalis, kuri turi dideles sportines ambicijas ir daugelis kitų pasaulio šalių tuo nepatenkintos. Matyt, todėl jie mus visuomet žemina."

Ukrainos moterų rankinio rinktinės treneris Georgijus Varonovas piktinosi teisėjų darbu.

"Ar tai mūsų atletų klaida, kad Vokietijos sportininkė buvo diskvalifikuota, o po to ją lyg niekur nieko grąžino atgal? – retoriškai klausė treneris. – Tikiuosi, kad mūsų sportininkai gaus visus iškovotus medalius. Jie jų nusipelnė. Akivaizdu, kad Ukraina neturi didelės įtakos olimpiadoje, ir pastarieji incidentai tai tik įrodo."

Dukart olimpinis gimnastikos čempionas ir Ukrainos gimnastikos federacijos viceprezidentas Igoris Korobčinskis pridūrė: "Žinote, dalyvavau gausybėje olimpinių žaidynių ir mano mokiniai dažnai tampa olimpiniais čempionais. Tačiau pirmą sykį savo karjeroje matau, kad prieš kurią nors šalį būtų taip nusistatyta. Net ne prieš šalį, o visą posovietinį regioną."

Nuomonei, kad Rytų Europa diskriminuojama, pritarė ir Jurijus Belonogas, ritulio stūmimo rungties 2004 m. žaidynėse čempionas.

Kalbėdamas apie vokietės diskvalifikaciją garsus Ukrainos atletas sakė: "Ryte priimamas vienoks sprendimas, vakare jis persvarstomas ir priimamas visai kitoks sprendimas. Na, sunkoka kalbėti apie objektyvumą. Žinoma, negaliu būti tikras, tačiau susidaro įspūdis, kad mus iš Rytų Europos arba jie laiko antrarūšiais, arba mums pavydi. Pavyzdžiui, tiek Vokietija gali paruošti tris sportininkus vienoje rungtyje, tiek Ukraina, Rusija, Kazachstanas ar Baltarusija. Turbūt šis faktas kai kuriems labai nepatinka."

Rostislavas Kravetskas, vyresnysis advokatų kontoros "Kravets, Novak ir partneriai" partneris, pabrėžė, kad daugelis Rytų Europos šalių apeliacijų žaidynių rengėjams netenkinamos.

"Norėčiau priminti, kad net tik Ukrainos, tačiau ir Rusijos, taip pat Baltarusijos delegacijos kreipėsi su apeliacijomis į rengėjus. Tačiau visos jos buvo atmestos. Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai taip nutinka žaidynėse. Prisiminkime Atlantos žaidynes, kai kažkodėl tik amerikiečiai galėjo laimėti", – neslėpė ironijos teisininkas.

Šaltokos sutiktuvės

Britai galbūt ir svajoja, kad jų žaidynės įeis į pasaulio istoriją kaip pačios tolerantiškiausios.

Tačiau ne visose pasaulio šalyse į sportininkus žiūrima kaip į didvyrius. Britų žiniasklaida stebėjosi, kad Saudo Arabijoje šios šalies atletės vadinamos prostitutėmis.

Dienraštis "Daily Beast" pabrėžė, kad viena iš nedaugelio Saudo Arabijos atlečių Londone dziudo imtynininkė Wodjan Ali Seraj Abdulrahim Shahrkhani tėvynėje net tik nebuvo sutikta, bet ir įžeidinėta.

Socialiniame tinklalapyje "Twitter" atletė už tai, kad dalyvavo žaidynėse, kai kurių tautiečių buvo išvadinta prostitute.

Nemalonę užsitraukė ir W.A.S.A.Shahrkhani tėvas, dziudo imtynių teisėjas. Jam taip pat teko atlaikyti kritikos bangą.

Saudo Arabija į Londoną delegavo vos dvi sportininkes, nors šalyje gyvena per 11 mln. moterų ir mergaičių. Kartu su W.A.S.A.Shahrkhani deleguota buvo Kalifornijoje gimusi ir augusi bėgikė Sarah Attar, turinti dvigubą pilietybę.