Pasak V. Orbano, po būsimų saugumo derybų Ukraina bus oficialiai padalinta į tris dalis: Rusijos kontroliuojamą teritoriją, demilitarizuotą buferinę zoną ir Vakarų įtakos zoną.
Vengrijos lyderis tvirtino, kad Amerika pakeitė savo pasaulinę strategiją, pripažinusi didėjantį Kinijos dominavimą, ir „susitaikė su tuo, kad Rusija laimėjo karą".
"Nesiunčiant kariuomenės, Rusijos pergalė neišvengiama, tačiau kariuomenė nesiunčiama. Artimiausiu laiku Rusijos nebus galima atskirti nuo Kinijos“, – sakė V. Orbanas, jo žodžius citavo „Magyar Nemzet“.
Ukrainos prieškarinį statusą V. Orbanas apibūdino kaip buferinės valstybės, kurioje įtaką po lygiai buvo pasidalijusi Rusija ir Vakarai. Jo teigimu, šią sanklodą sužlugdė karas.
„Blaiviai vertinant įvykius, Ukraina jau dabar yra padalinta. Prieš karą Ukraina užėmė svarbią poziciją, ji egzistavo kaip buferinė valstybė: 50 proc. priklausė rusams, 50 proc. – Vakarams. Karas tai sužlugdė“, – pareiškė jis.
V. Orbano teigimu, Europoje vykstančios diskusijos dėl saugumo garantijų yra įrodymas, kad Ukrainos padalijimas jau prasidėjo.
„Šiandien europiečiai elegantiškai kalba apie saugumo garantijas, o tai savo ruožtu reiškia Ukrainos padalijimą“, – teigė jis ir pridūrė, jog tai, kad Vakarai pripažįsta Rusijos teritorinę kontrolę yra pirmasis žingsnis oficialaus padalijimo link.
26 Europos valstybių koalicija susitarė suteikti Ukrainai saugumo garantijas, kurios įsigaliotų po taikos susitarimo. Šios garantijos apimtų tarptautinių pajėgų dislokavimą sausumoje, jūroje ir ore, siekiant neleisti Rusijai vėl užpulti Ukrainą. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pasirengusios siųsti karius, kai kovos Ukrainoje baigsis.
V. Orbanas kritikavo Europos Sąjungą ir ragino ją tiesiogiai, o ne tarpininkaujant Amerikai, derėtis su Rusija.
Jis pakartojo prieštaraujantis Ukrainos narystei NATO ir ES ir pritariantis Maskvos reikalavimui, kad Ukraina atsisakytų euroatlantinių siekių.
Nepaisant to, V. Orbanas tvirtino, kad Vengrija remia Ukrainos išlikimą.
„Mes nenorime, kad Ukraina išnyktų, nesame priešiškai nusiteikę“, – sakė jis ir pridūrė, kad kaimynės žlugimas pakenktų Vengrijos interesams.
Vengrija yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurios santykiai su Ukraina yra įtempti ir pablogėjo po Rusijos įsiveržimo 2022 metais. Budapeštas nuolat blokuoja arba vetuoja ES paramą Ukrainai, įskaitant ginklų siuntas, finansinės pagalbos paketus ir stojimo į bloką derybas.
Be to, Vengrija yra vienintelė ES narė, vis dar perkanti dujotiekiu gaunamas rusiškas dujas. Šie energetiniai ryšiai reiškia, kad Vengrija ir toliau sumoka Rusijai milijardus eurų ir padeda finansuoti karą.
