Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

Talinui pranešus, kad trys Rusijos naikintuvai penktadienį be leidimo įskrido į šalies teritoriją, Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paneigė, kad jos orlaiviai pažeidė Estijos oro erdvę.

Estijos pareigūnai tai atmetė, pareiškę, kad pažeidimas buvo patvirtintas radaru ir vizualiu kontaktu, ir spėjo, kad tai gali būti taktika, kuria siekiama atitraukti Vakarų išteklius nuo Ukrainos.

Estijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos naikintuvai MiG-31 į Estijos oro erdvę įskrido penktadienį, 9.58 val. vietos laiku, Vaindlo – mažos salos, esančios Baltijos jūros Suomijos įlankoje, – rajone ir joje išbuvo iki 10.10 val.

Užsienio reikalų ministerija pareiškime pabrėžė, kad tai buvo jau ketvirtasis Rusijos šiemet įvykdytas Estijos oro erdvės pažeidimas.

Estijos karinės žvalgybos centro vadas pulkininkas Antis Kiviselgas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, jog vis dar „reikia patvirtinti“, ar sienos pažeidimas buvo tyčinis. Visgi jis sakė, kad Rusijos naikintuvai „turėjo žinoti, kad jie yra (Estijos) oro erdvėje“.

A. Kiviselgas sakė, kad Rusijos pilotai nekėlė „karinės grėsmės“.

Tačiau, nors jie patvirtino gavę pranešimą iš naikintuvus F-35 pilotavusių Italijos pilotų, jie jį aiškiai ignoravo ir „iš tikrųjų nesilaikė ženklų“, o tai iš dalies paaiškina, kodėl jie taip ilgai buvo Estijos oro erdvėje, pridūrė jis.

„Kodėl jie to nepadarė, tai klausimas Rusijos pilotams“, – sakė A. Kiviselgas.

„Tai gali būti didelė problema“

Rusijos naikintuvai atskrido iš aerodromo, esančio netoli Petrozavodsko miesto šiaurės vakarų Rusijoje, ir skrido į Kaliningrado sritį – Rusijos eksklavą Baltijos jūros pakrantėje, įsiterpusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Juos sekė du Suomijos naikintuvai, o vėliau juos lydėjo du Italijos naikintuvai, kurie pakilo iš Estijos Amario oro bazės ir sekė juos Estijos, o paskiau ir tarptautinėje oro erdvėje, sakė A. Kiviselgas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) žurnalistams sakė, jog žino apie pranešimus dėl incidento, ir teigė būsiantis informuotas savo patarėjų nacionalinio saugumo klausimais.

„Man tai nepatinka“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Man nepatinka, kai taip nutinka. Tai gali būti didelė problema, bet apie tai aš jums pranešiu vėliau.“

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) naujienų agentūrai AP sakė, kad šis incidentas yra „labai rimtas NATO oro erdvės pažeidimas“.

Anot jo, Estijos oro erdvė taip ilgai buvo paskutinį kartą pažeista 2003 metais, dar „prieš Estijos įstojimą į NATO“.

Estijos vyriausybė paskelbė, jog prašys konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, pagal kurį bet kuri Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkija taip pat pasinaudojo šiuo mechanizmu, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos dronai, o po to NATO pradėjo misiją „Rytų sargybinis“, siekdama sustiprinti gynybą savo rytiniame flange.

Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė savo įraše socialiniame tinkle „X“ priminė, kad Turkija 2015 metais „parodė pavyzdį“, kaip reaguoti į tokius incidentus.

Ankara tąkart nusprendė numušti Rusijos karinį orlaivį, kuris šalies oro erdvę pažeidė maždaug 17 sekundžių.

Tačiau ta situacija buvo „visiškai kitokia“, aiškino Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

Anot jo, tąkart „rusai iš tikrųjų nužudė turkų“, kai Maskva naikintuvais atakavo, anot jos, kovotojų grupuotes netoli Sirijos sienos su Turkija.

Penktadienio incidento metu Estija ir jos sąjungininkės stebėjo Rusijos naikintuvų maršrutą, pilotų komunikaciją ir reakciją, taip pat jų gabenamas ginklų sistemas, ir buvo „visiškai įsitikinusios, kad nėra būtinybės juos numušti“, sakė H. Pevkuras.

Estijos pareigūnai šeštadienį laikėsi nuomonės, jog nėra būtinybės pasinaudoti 5-uoju straipsniu – NATO kolektyvinės gynybos sąlyga, nepaisant pakartotinių Rusijos naikintuvų ir dronų vykdomų pažeidimų, taip pat Vakarų pareigūnų teiginių, kad Maskva vykdo hibridinį karą prieš Vakarus, įskaitant sabotažo kampaniją, kibernetines atakas ir įtakos operacijas.

Tai gali būti didelė problema.

Radarai ir vizualinis identifikavimas

Šeštadienį internete paskelbtame pareiškime Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos naikintuvai laikėsi neutralių Baltijos jūros vandenų už daugiau nei 3 kilometrų nuo Vaindlo salos.

Ministerija tvirtino, kad trys naikintuvai MiG-31 „vykdė reguliarų skrydį iš Karelijos į aerodromą Kaliningrado srityje“ ir „nepažeidė kitų valstybių sienų“.

H. Pevkuras atmetė šį pareiškimą, teigdamas, kad Estija ir jos NATO sąjungininkės turi daug radarų ir vizualinio identifikavimo priemonių, kurios patvirtina, kad Rusijos naikintuvai įskrido į šalies oro erdvę.

Jis teigė, kad pagrindinė oro erdvės pažeidimų, hibridinio karo ir kibernetinių atakų priežastis yra siekis nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos.

Pasak H. Pevkuro, Maskva gali bandyti išprovokuoti NATO valstybes nares nusiųsti papildomų oro gynybos išteklių į Estiją, tikėdamasi, kad Kyjivo sąjungininkės daugiau dėmesio skirs „mūsų pačių gynybai“, o ne paramai Kyjivui.