Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono organizuotame susitikime dalyvauja ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Taip pat dalyvauja daugiau kaip dvi dešimtys kitų valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant britų ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni.
„Buvo visiškai aišku, kad dabar ne laikas atšaukti sankcijas, priešingai – aptarėme, kaip galėtume padidinti sankcijas“, – sakė K. Starmeris kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris perspėjo: „Visi suprato ir supranta, kad šiandien Rusija nenori jokios taikos.“
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad geriausias būdas padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką – toliau taikyti sankcijas Rusijai.
„Geriausias būdas padėti Ukrainai – nuosekliai siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti spaudimą Rusijai taikant sankcijas, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa. -Šią žinią perduosiu šiandienos vadovų susitikime.“
V. Zelenskis ketvirtadienį paragino Europą įrodyti, kad ji gali apsiginti. „Europa gali apsiginti. Turime tai įrodyti“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis ir įkėlė nuotrauką, kurioje jis stovi su Europos lyderiais.
E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius ir Londonas vadovauja pastangoms nusiųsti į Ukrainą „užtikrinimo pajėgas“ pasiekus bet kokią taiką kare su Rusija, net jei šiai idėjai nepritars visos Europos sąjungininkės.
„Šios užtikrinimo pajėgos yra britų ir prancūzų pasiūlymas, kurio pageidauja Ukraina“, – sakė E. Macronas. „Jis neturi vienbalsiškumo, bet mums nereikia vienbalsiškumo, kad tai padarytume“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės delegacija artimiausiomis dienomis vyks į Ukrainą aptarti šio pasiūlymo ir būsimos Ukrainos kariuomenės formos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vadinamąją Norinčiųjų koaliciją ragina paspartinti karinės paramos Ukrainai pristatymą, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra.
„Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimus tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės. Bet kokius susitarimus, už kurių nestovės saugumą užtikrinančių pajėgų dislokavimas Ukrainoje, Kremlius sulaužys. Dabar Europa tai turi paversti realybe. Darykime tai skubiai“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
G. Nausėda tikina, jog kol kas tarp valstybių nėra aiškių atsakymų dėl galimo taikdarių siuntimo į Ukrainą. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, koalicijos narės turi kuo greičiau imtis koordinuoti savo pajėgas ir veiksmus, susijusius su šiuo klausimu.
„Dėl tos mūsų koalicijos jau po paliaubų, taikos derybų – čia labai svarbūs keli dalykai: pirmiausia, koks yra mandatas, kokia yra dislokacija, koks yra įgalinimas kariams arba karinėms pajėgoms elgtis vienu arba kitu atveju, nes gali būti provokacijų, jų atmesti negalime, ir koks yra JAV vaidmuo užtikrinant paspirtį“, – Paryžiuje kalbėjo šalies vadovas.
„Kol kas, deja, į šituos visus klausimus dar neturime atsakymo, bet šiandien aš pabrėžiau, ką mes turime padaryti: turime labai aiškiai registruoti savo pajėgumus, kuriuos esame pasirengę suteikti, visos koalicijoje dalyvaujančios valstybės (…), ir reikmes“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, realų rezultatą galima pasiekti tik vieningai koordinuojant veiksmus.
„Kitaip tariant, suderinti pasiūlą su paklausa ir labai aiškiai koordinuoti savo veiksmus, koordinuoti savo pajėgumus, nes tik tokiu atveju galime pasiekti realų rezultatą“, – sakė G. Nausėda.
