PASAULIO LYDERIAI PIKTINASI D. TRUMPO SPRENDIMU DĖL KLIMATO SUTARTIES

Pasaulio lyderiai piktai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ketvirtadienio pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos, antra pagal taršą anglies dvideginiu valstybė pasaulyje, traukiasi iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo.

Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) priešakyje lyderiai piktinosi „klaidingu“ D. Trumpo sprendimu ir žadėjo ginti susitarimą, kurį vadino gyvybiškai svarbiu planetos ateičiai.

Žengdamos išskirtinį žingsnį, trys didžiausios žemyninės Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija ir Italija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo kritikuoja D. Trumpo sprendimą ir atmeta jo pasiūlymą iš naujo derėtis dėl šio susitarimo.

„Su apgailestavimu žvelgiame į Jungtinių Valstijų sprendimą“, – sakoma pareiškime, kuriame Paryžiaus susitarimas dėl atmosferos taršos anglies dvideginiu mažinimo vadinamas „gyvybiškai svarbiu mūsų planetai, mūsų visuomenėms ir mūsų ekonomikoms“.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad dėl šio susitarimo negalima derėtis iš naujo“, – pridūrė minėtos Europos šalys, turėdamos omenyje D. Trumpo pareiškimą, kad Vašingtonas derėtųsi dėl naujo susitarimo.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) paskambino D. Trumpui išreikšti savo nusivylimo JAV sprendimu, bet sakė, kad jį įkvepia „visame pasaulyje didėjantis postūmis kovoti su klimato kaita ir pereiti prie „švaraus“ augimo ekonomikų“.

Meksikos ministrai sakė, kad pasaulis turi „moralinį imperatyvą“ vykdyti Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus, o Brazilijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad yra susirūpinusi ir nusivylusi dėl Vašingtono sprendimo.

Venesuela ir Argentina taip pat smerkė JAV sprendimą.

Fidžio premjeras Voreqe Bainimarama (Vorengė Bainimarama), kuris vėliau šiais metais vadovaus Jungtinių Tautų klimato deryboms Vokietijoje, D. Trumpo pranešimą pavadino „labai nuviliančiu“. „Nors gaila dėl Amerikos lyderiavimo praradimo, ši kova toli gražu nesibaigė“, – sakė jis.

Neįprastai griežtuose komentaruose Japonijos aplinkos ministras Koichi Yamamoto (Koičis Jamamotas) sakė: „Tarsi jie būtų atsukę nugarą žmonijos išminčiai. Be to, kad esu nusivylęs, taip pat esu piktas.“

„Padaryk mūsų planetą vėl didžią“

Prancūzijos prezidentūra pranešė, jog naujasis šalies lyderis E. Macronas paskambino D. Trumpui pasakyti, kad Paryžiaus susitarime „dėl nieko negalima derėtis“.

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos „toliau dirbs kartu“, tačiau ne dėl klimato kaitos, nurodė Eliziejaus rūmai.

Per televizijos transliaciją E. Macronas sakė manantis, kad D. Trumpas padarė istorinę klaidą, ir pakvietė nusivylusius JAV klimatologus bei verslininkus atvykti dirbti Prancūzijoje.

„Jie Prancūzijoje ras antrą tėvynę, – sakė jis. – Kviečiu juos: atvažiuokite ir dirbkite čia, su mumis, drauge dėl konkrečių sprendimų mūsų klimatui, mūsų aplinkai.“

Kandžiai perfrazuodamas nacionalistinį D. Trumpo rinkimų kampanijos šūkį, E. Macronas paragino klimato gynėjus „padaryti mūsų planetą vėl didžią“.

Pasak D. Trumpo, Amerika traukiasi iš susitarimo, primetusio „drakonišką finansinę bei ekonominę naštą“, kuri jai atsieina milijonus darbo vietų ir milijardus dolerių.

Susitarimas yra „labai neteisingas“ Jungtinėms Valstijoms ir naudingas kitoms didelėms teršėjoms, tokioms kaip Kinija ir Indija, tvirtino prezidentas.

Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą ir paragino tęsti „klimato politiką, kuri saugo mūsų pasaulį“.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) D. Trumpui pasakė, kad klimato susitarimas yra apsauga būsimoms kartoms, pranešė Dauningo gatvė.

„Paryžiaus susitarimu nustatomos teisingos pasaulinės gairės būsimų kartų klestėjimo ir saugumo apsaugai, išlaikant energiją prieinamą ir saugią mūsų piliečiams bei verslui“, – telefonu D. Trumpui pasakė T.May.

Pasak Naujosios Zelandijos klimato kaitos ministrės Paulos Bennett (Polos Benet), „tiek daug to, ką pasakė (D. Trumpas), yra neteisinga“. Ministrė teigė, jog Amerika nemoka neproporcingos kainos.

Tuo tarpu Australijos aplinkos ir energetikos ministras Joshas Frydenbergas (Džošas Fraidenbergas) sakė, kad susitarimas yra prasmingas net ir be Vašingtono dalyvavimo.

Žaliųjų pyktis

Aplinkosaugos grupė „Climate Action Network“ sakė, jog Amerikos pasitraukimas „rodo, kad Trumpo administracija absoliučiai nesutaria ir su tikrove, ir su likusia pasaulio dalimi“.

„Deja, pirmieji nuo šio neprotingo sprendimo nukentės Amerikos žmonės, – paskelbė klimato aktyvistų aljansas. – Šis veiksmas absoliučiai prieštarauja jų svarbiausiems interesams: jų sveikatai, saugumui, maisto tiekimui, darbo vietoms ir ateičiai.“

Su skurdu kovojanti organizacija „Oxfam France“ šį sprendimą pavadino „gėdingu ir neatsakingu, paniekinančiu žmones ir pasaulio taiką“.

Mokslo bendruomenėje prestižinė Britanijos Karališkoji draugija sakė, kad D. Trumpo sprendimas trukdys JAV inovacijoms „švaresnių“ technologijų srityje.

„Ateitis yra naujesnės, „švaresnės“ ir atsinaujinančios technologijos, o ne iškastinis kuras, – sakė Draugijos prezidentas Venki Ramakrishnanas (Venkis Ramakrišnanas). – Tokios technologijos taip pat padės mūsų kovoje su oro tarša ir visame pasaulyje užtikrins didesnį energetinį saugumą. Prezidentas Trumpas neiškelia Amerikos į pirmą vietą, jis ją pririša prie praeities.“

Nesutinka ir JAV miestai 

Keli JAV miestai ir valstijos reagavo pareiškimais, kad laikysis Paryžiaus klimato susitarimo.

„Kaip Pitsbergo meras galiu jus patikinti, kad mes laikysimės Paryžiaus susitarimo gairių – dėl mūsų žmonių, mūsų ekonomikos ir ateities“, – greitai tviteryje sureagavo demokratas Billas Peduto (Bilas Pedutas). Jo atkirtį D. Trumpui matė daugybė vartotojų.

Trys demokratų vadovaujamos valstijos – Kalifornija, Niujorkas ir Vašingtonas – taip pat deklaravo tam tikrą aplinkosauginę nepriklausomybę ir pažadėjo siekti Paryžiaus susitarimo tikslų dėl taršos „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis mažinimo.

„Netikiu, kad kova su tikrove yra gera strategija“, – sakoma Kalifornijos gubernatoriaus Jerry Browno (Džerio Brauno) pareiškime, kuriuo skelbiama apie „Jungtinių Valstijų klimato aljanso“ kūrimą.

D. Trumpo kritikai piktinasi, kad pasitraukdama iš Paryžiaus susitarimo Amerika praranda pranašumą pasaulinėje scenoje.

Kelios didelės JAV korporacijos paragino D.Trumpą laikytis susiarimo, o Volstryto gigantės „Goldman Sachs“ bosas Lloydas Blankfeinas (Loidas Blankfeinas) savo apskritai pirmame tviterio įraše D. Trumpo sprendimą pavadino kliūtimi JAV lyderystei pasaulyje.

Gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) sakė, kad jo Niujorko valstija, nepaisydama sostinės Vašingtono „neatsakingų veiksmų“, yra įsipareigojusi laikytis Paryžiaus standartų, kuriais Amerika raginama savo taršą sumažinti 26-28 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.

„Mes neignoruosime mokslo ir klimato kaitos realybės“, – sakė jis ir pridūrė, kad „neapgalvotas“ D. Trumpo sprendimas gali turėti „niokojamų atgarsių“ planetai.

Horizonte – artėjantys rinkimai

Kalifornija yra daugiausiai gyventojų turinti Amerikos valstija. Kalifornijos, Niujorko ir Vašingtono valstijos pagamina daugiau kaip penktadalį JAV bendrojo vidaus produkto. Jos paragino kitas valstijas prisidėti prie jų judėjimo.

Gubernatoriai sakė, kad jų aljansas sieks palaikyti ir stiprinti esamas klimato programas, skatinti dalijimąsi informacija ir geriausia patirtimi, įgyvendinti naujas programas dėl visų ekonomikos sektorių taršos mažinimo.

Demokratų miestai ir valstijos, suprasdami, kad Amerikos visuomenė vis labiau nerimauja dėl klimato kaitos, tokią poziciją užima galbūt numatydami, kad šis klausimas gali tapti labai svarbus per Kongreso ir gubernatorių rinkimus 2018 metais, ir, galbūt, prezidento rinkimus 2020 metais.

„Neapsigaukite: klimato kaita bus visų rinkimų balsalapiuose, kol atšauksime šį amoralų veiksmą“, – sakė Havajams atstovaujantis senatorius Brianas Schatzas (Brajenas Šacas).

Šios salų valstijos gubernatorius Davidas Ige (Deividas Igė) ketvirtadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sako, kad Havajai „jau imasi konkrečių žingsnių įgyvendinti Paryžiaus susitarimą“ ir toliau tai darys.

JAV merų konferencija, vienijanti 1 tūkst. 200 Amerikos miestų, turinčių 30 tūkst. ar daugiau gyventojų, vadovus, paskelbė raginimą imtis veiksmų, panašų į trijų minėtų valstijų aljanso pareiškimą.

„Klimato kaita yra tarp didžiausių grėsmių mūsų pakrančių bendruomenėms, šaliai ir pasauliui, ir mums reikia koordinuotų veiksmų visais valdymo lygiais, kad atitiktume šio iššūkio mastą“, – sakė JAV merų konferencijos viceprezidentas, Naujojo Orleano meras Mitchas Landrieu (Mičas Landru).

Šiam Luizianos miestui gresia grunto nusėdimas, krantų erozija ir jūros lygio kilimas, paaiškino jis.

„Jei (tai) nebus sulaikyta, Naujasis Orleanas, kaip ir daug kitų pakrančių miestų, liausis egzistavęs. Federalinės (vyriausybės) pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo yra trumparegiškas ir ilguoju periodu labai pakenks amerikiečiams“, – pridūrė jis.

Kelios valandos po D. Trumpo pareiškimo Pitsbergo meras eteryje akcentavo šalies bendruomenių veiksmų potencialą.

„Realus Paryžiaus (susitarimo) įgyvendinimas šiaip ar taip būtų vykęs ne Vašingtone, – televizijai CNN sakė B. Peduto. – Jis būtų vykęs šios šalies miestuose, todėl mes dar atkakliau laikysimės savo, ir užtikrinsime, kad tai vyktų.“

Žada ryžtingus veiksmus

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pažadėjo „ryžtingesnius nei bet kada veiksmus“ dėl klimato apsaugos, Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš Paryžiaus klimato susitarimo.

„Mes Vokietijoje, Europoje ir pasaulyje susibursime imtis ryžtingesnių nei bet kada veiksmų, kad stotume prieš didelius iššūkius žmonijai, tokius kaip klimato kaita, ir sėkmingai juos įveiktume“, – sakė ji žurnalistams.

Griežtame pareiškime A. Merkel sakė, jog prezidento D. Trumpo pranešimas apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus sutarties, „švelniai tariant“, kelia „didelį apgailestavimą“.

„Šis sprendimas negali sustabdyti ir nesustabdys tų iš mūsų, kurie jaučia pareigą apsaugoti mūsų Žemę“, – sakė kanclerė, kuri Paryžiaus susitarimą pavadino „istoriniu kvantiniu šuoliu“.

Pasak jos, Vokietija vykdys savo „įsipareigojimus pagal šį susitarimą, ypač – dėl pagalbos klimato (klausimu) skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms pasaulio šalims“.

Visiškai įgyvendinant susitarimą laukia „sunkus kelias“, bet jis yra „negrįžtamas“, pabrėžė A. Merkel.

Ji gyrė privačias klimato apsaugos iniciatyvas visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas, ir sakė, kad jos padės užtikrinti „daugiau klestėjimo ir galimybių pasauliui“.

Kanclerė pažadėjo sėkmę kitame Jungtinių Tautų klimato derybų rate, kuris lapkričio mėnesį įvyks Vokietijos vakaruose esančioje Bonoje.

„Visiems, kuriems svarbi mūsų planetos ateitis, sakau: toliau drauge eikime šiuo keliu, kad pasiektume sėkmę dėl Motinos Žemės“, – pridūrė kanclerė.

„Nėra jokio atsitraukimo“

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) penktadienį pradėdamas susitikimą su Kinija pareiškė, kad negali būti „jokio atsitraukimo“ nuo Paryžiaus klimato kaitos sutarties, iš kurios pasitraukė JAV.

„Nėra jokio atsitraukimo nuo Paryžiaus sutarties“, – sakė J.-C.Junckeris, Briuselyje pradėdamas derybas su Kinijos premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu) dėl prekybos ir klimato.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį paskelbė, kad Amerika traukiasi iš Paryžiaus susitarimo, kuris esą yra pernelyg švelnus Kinijai, Indijai ir Europai.

Kinija ir JAV – atitinkamai pirmoji ir antroji pagal taršą pasaulio valstybės – drauge yra atsakingos už maždaug 40 proc. pasaulinės taršos ir ekspertai perspėjo, jog gyvybiškai svarbu, kad abi šios šalys dalyvautų Paryžiaus susitarime.

Tačiau Kinija jau investuoja milijardus į „švarios“ energijos infrastruktūrą, o jos lyderiai bando mažinti liūdnai garsėjantį oro užterštumą didžiausiuose šalies miestuose, tarp jų – Pekine.

„Mūsų bendra lyderystė verslui, investuotojams ir mokslininkams Europoje, Kinijoje ir visame pasaulyje suteikia tikrumą, kurio jiems reikia norint kurti pasaulinę mažai anglies (dvideginio išmetančią) ekonomiką“, – penktadienį sakė J.-C.Junckeris.

„Ir tuo padaromas pareiškimas pasauliui: nėra atbulinės pavaros energetinei pereigai, nėra jokio atsitraukimo nuo Paryžiaus sutarties“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkas.

Li Keqiangas savo ruožtu sakė: „Mums reikia laikytis taisyklių, ypač – daugiašalių taisyklių. Šiame pasaulyje be taisyklių gyventume džiunglėse. Kinija visuomet laikosi daugiašalių taisyklių, tarp jų – PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklių.“

Kiek anksčiau penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Pekinas laikysis Paryžiaus klimato susitarimo ir kad tai yra „atsakomybė, kurią Kinija prisiėmė kaip atsakinga didelė šalis“.

„Manome, kad Paryžiaus susitarimas atspindi plačiausią tarptautinės bendrijos sutarimą kalbant apie klimato kaitą, ir šalys turėtų branginti šį sunkiai pasiektą rezultatą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čuning).

„Taip pat girdime, kad mūsų veiksmus ir vadovaujamą vaidmenį sveikina tarptautinė bendrija, – žurnalistams sakė Hua Chunying. – Mes uoliai vykdysime savo įsipareigojimus.“ 

Ragina bendradarbiauti su D.Trumpu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino pasaulį dirbti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) sprendžiant klimato problemas ir tvirtino jo „neteisiantis“ dėl sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus sutarties.

„Man atrodo, kad dabar reikėtų ne kelti triukšmą dėl šios priežasties, o vis dėlto sukurti sąlygas bendram darbui“, – V.Putinas pareiškė per vieną ekonomikos forumą Sankt Peterburge. Jis priminė, kad D.Trumpas sakė norintis iš naujo derėtis dėl naujos sutarties.

„Jeigu tokios daug (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) išmetančios šalys kaip Jungtinės Valstijos visiškai nebendradarbiaus, tuomet apskritai jokio susitarimo šioje srityje nepavyks suderinti ir pasirašyti“, – pabrėžė V.Putinas.

Kremliaus vadovas pridūrė: „Mano nuomone, buvo galime ir nepasitraukti iš Paryžiaus sutarties, nes ji yra pagrindų susitarimas. Iš esmės ... buvo galima pakeisti Jungtinių Valstijų įsipareigojimus Paryžiaus susitarimų pagrindu.“

„Tačiau juostelės juk atgal neatsuksi. Kas pasakyta – pasakyta. Reikia galvoti, kaip gyventi toliau“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad pasauliui bet kokiu atveju reikės spręsti pasaulio klimato kaitos problemą.

Traukiasi iš Baltųjų rūmų

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ steigėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) patvirtino, jog dėl prezidento D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo atsistatydins iš Baltųjų rūmų verslo patarėjų tarybos.

„Traukiuosi iš prezidento (patarėjų) tarybos. Klimato kaita iš tiesų vyksta. Pasitraukimas iš Paryžiaus (klimato susitarimo) nėra geras sprendimas Amerikai ar pasauliui“, – parašė E. Muskas savo „Twitter“ paskyroje netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie savo sprendimą.

Kiek anksčiau E. Muskas pažadėjo pasitraukti iš verslo patarėjų grupių, jeigu D. Trumpas ištesės savo pažadą pasitraukti iš minėto susitarimo dėl kovos su klimato kaita.

Po kelių valandų apie pasitraukimą iš Baltųjų rūmų patarėjų tarybos paskelbė ir „Walt Disney“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Robertas Igeris (Robertas Aigeris).

Jis pareiškė, kad tai yra „principo reikalas“.

D. Trumpo sprendimas nuvylė ir kitus technologijų bei pramonės sektorių atstovus, kurie pažadėjo ir toliau stengtis kovoti su pasaulio klimato atšilimu.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Cukerbergas) parašė, kad šis JAV prezidento sprendimas yra „nepalankus aplinkai ir ekonomikai ir dėl jo kyla rizika mūsų vaikų ateičiai“.

„Nusivylęs ... sprendimu dėl Paryžiaus susitarimo, – savo „Twitter“ paskyroje parašė „General Electric“ vadovas Jeffas Immeltas (Džefas Imeltas). – Dabar pagrindinio vaidmens turi imtis pramonė, kuri neturėtų kliautis vyriausybe.“

Naftos milžinai „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pareiškė ir toliau remiantys susitarimą, o automobilių gamintoja „General Motors“ pažymėjo, kad šis Baltųjų rūmų sprendimas nesusilpnins jos ryžto kovoti su klimato kaita.

„... tebesame įsipareigoję siekti kurti geresnę aplinką“, – pareiškė „Chevron“ atstovė spaudai Melissa Ritchie (Melisa Riči) ir pridūrė, kad jos įmonė „remia tolesnį dalyvavimą Paryžiaus susitarime, nes tas dokumentas yra pirmasis žingsnis siekiant sukurti pasaulinę (kovos su klimato kaita) sistemą.“

O „Exxon“ atstovas pažymėjo, kad 2015 metų susitarimas yra „nepaprastai svarbus“, atsižvelgiant į Indijoje ir Kinijoje didėjantį išmetamųjų teršalų kiekį.

„Tai pirmasis svarbus tarptautinis susitarimas, kuris yra skirtas kovai su klimato kaita ir kuriame numatyti ir išsivysčiusių, ir besivystančių ūkių pažadai mažinti išmetamųjų teršalų kiekius“, – pareiškė įmonė.