PASKUTINIAI BASTIONAI: VIS DAR ESAMA COVID-19 NEPALIESTŲ ŠALIŲ

Kas gali sieti Nauru, Šiaurės Korėją, Tadžikistaną, Lesotą? Savo klimatu, politine sistema, religija ar vyraujančia kultūra, ūkio struktūra ir plotu tokios skirtingos šalys šiandien priklauso išrinktųjų klubui. Jose nėra nė vieno oficialiai registruoto koronaviruso atvejo.

Nėra viruso ar testų?

Kitaip nei likusiose planetos valstybėse, čionykščiai žmonės vis dar gyvena įprastą gyvenimą. Rytais palydi vaikus į mokyklą, patys skuba į darbą, pietauja kavinėse, gražinasi grožio salonuose ir lanko sporto klubus, savaitgalius leidžia su draugais ar lankydami tėvus. Ir net sveikinasi paspausdami ranką. Žinoma, šis "vis dar" – labai santykinis, nes situacija gali pasikeisti kiekvieną minutę.

Kita vertus, griežtomis izoliacijos sąlygomis, žinant, kad kai kurios šių šalių nuo likusio pasaulio yra atskirtos nuolat ir tiesti oro tiltus joms yra gerokai sunkiau, nei juos sugriauti, niekas negalėtų paneigti, kad bent teoriškai jos turi daug šansų likti COVID-19 žemėlapyje baltosiomis dėmėmis. Tad bent kol kas ir JAV Johno Hopkinso universiteto koronaviruso statistikoje yra ne visos 209 planetos valstybės.

Kuriose iš koronaviruso dar nepaliestų šalių reali situacija skiriasi nuo oficialiai skelbiamos, nežinia. Bent jau tokios kaip komunistinio diktatoriaus valdoma Šiaurės Korėja, niekada nekėlė daug pasitikėjimo, juolab dabar. Baltajame sąraše – ir Komorai,  Maršalo salos, Solomono, Tuvalu, Mikronezija, Palau, Vanuatu salos. Ko juose nėra – virusu infekuotųjų asmenų ar testų tokiai galimybei paneigti, taip pat neaišku.

Kuriose iš koronaviruso dar nepaliestų šalių reali situacija skiriasi nuo oficialiai skelbiamos, nežinia.

Šiaurės Korėja neseniai naująjį virusą paskelbė pagrindiniu priešu, grasinančiu tautos egzistencijai. Kad COVID-19 iš tikrųjų nėra slapta patekęs pas bado ir diktatūros iškankintus Šiaurės Korėjos gyventojus, Vakarai negali būti tikri dėl ypač glaudžių šešėlinio pasaulio ryšių su prekiautojais ir kontrabandininkais iš šio viruso gimtinės Kinijos.

Nuo COVID-19 laisva šalimi save vadina ir Turkmėnistanas bei Tadžikistanas. Kiek ši žinia gali būti tikra, kiek – valdžios geidžiamybė? Klausimas retorinis. Ypač turint omenyje, kad Turkmėnistanas ribojasi su Iranu, kuriame virusas šienauja aukas, nepaisydamas jų statuso valdžios piramidėje.

Natūrali atskirtis

Kur kas mažiau abejonių kelia nedidelės Ramiojo vandenyno salose išsibarsčiusios valstybės. Ne visų jų valdžia išsiskiria skaidrumu, tačiau prasmukti į šalis nepastebėtam – labiau nei sudėtinga. Juolab dauguma jų net ir ramiu metu yra tarp mažiausiai turistų lankomų pasaulio valstybių.

Nauru, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, netoli pusiaujo esanti valstybė – kiek didesnė už Vatikaną ir Monaką. 21 kv. m dydžio šalyje gyvena tiek žmonių, kiek gerame Lietuvos kaime, – apie 13 tūkst. Nesunku įsivaizduoti, kuo galėtų baigtis situacija, jei klastingasis virusas įveiktų 3000 km, skiriančius Nauru ir Australiją, ar tuos 300 km iš artimiausios kaimynės Kiribačio.

Iki šiol pagrindinis vietos valdžią dominęs globalus klausimas buvo klimato kaita ir dėl kylančio pasaulio vandenyno lygio gresiantis tvanas, o dabar mažiausios pasaulyje respublikos prezidentas ir devyniolika parlamento narių daro viską, kad ši smulkiausia iš visų salose esančių planetos valstybių liktų nuo koronaviruso švaria teritorija.

Jau mėnuo, kai "Nauru Airlines" neskraido į jokią salą Ramiajame vandenyne, apsiribojama tik kelione į Brisbaną Australijoje, bet ne tris kartus per savaitę, o tik kartą per dvi savaites. Pusšimtis skrydžio keleivių ir ekipažo narių kiekvieną kartą dviem savaitėms izoliuojami karantino centre. Dėl COID-19 testuojamas kiekvienas, kuriam pakyla temperatūra: testai siunčiami į Australiją ir kol kas visi atsakymai neigiami.

Anot Nauru prezidento Lionelio Aingimea, virusas, klastingas besotis nesuvaldomas priešas, grasina ir šalies žmonių sveikatai, ir ekonomikai. Kovą galima laimėti tik kartu, kai kiekvienas šalies pilietis dalyvaus joje, sako prezidentas. Todėl Nauru prisišvartuoja krovininiai laivai, tačiau jų įgulai draudžiama išlipti, o kroviniai dezinfekuojami. Apribojimams paklūsta ir vietos gyventojai: per pastarąjį mėnesį nė vienas jų neišvyko iš salos.

Nepaisant įtempto meto, nauriečiai – prieš 3000 metų į salą atsikrausčiusių polineziečių ir mikroneziečių palikuonys – yra ramūs ir susitelkę, sako prezidentas. Kalbėdamas apie save jis esąs dėkingas už pagalbą kitoms šalims, ypač – Australijai ir Taivanui, su kuriais Nauru palaiko ryšius, ir tikėjimui.

"Kai mes ėmėmės šios sulaikymo politikos, meldžiausi. Dievas man davė ženklą – Šventojo Rašto 147 psalmės 13 ir 14 eilutes. Mes einame per – kaip Biblija sako – šį mirties slėnį", – sako šalies, kurios pasitikėjimas Dievu išreikštas net įrašu herbe ("Pirmiausiai – Dievo valia") prezidentas.

Priklausomi nuo užsienio

Anot ekspertų, Ramiojo vandenyno salose sugriežtinta atvykimo tvarka smarkiai sumažino viruso importo riziką, tačiau jos vis tiek esama. Nors šias šalis turistai aplenkia (anot BBC, Nauru aplanko vos 160 turistų per metus), valstybės yra visiškai priklausomos nuo ekonominių ryšių su užsieniu. Pvz., Nauru iš Australijos importuoja net geriamąjį vandenį, pagrindinė eksporto prekė – čia randamas fosforitas.

Nuogąstavimai, kad virusas gali įveikti geografinius barjerus, pasitvirtino ir Fidžyje, kur tarp 100 tūkst. gyventojų buvo užfiksuota šešiolika COVID-19 atvejų. Ilgą laiką švaria laikyta San Tomė ir Principė krito: balandžio 7-ąją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė apie čia užfiksuotą pirmąjį atvejį. Papua Naujojoje Gvinėjoje, Folklando salose.

"Norime būti optimistai, tačiau nerealu sakyti, kad rizika lygi nuliui. Kol virusas siautės kur nors planetoje, rizika visada egzistuos", – agentūra DPA cituoja mokslininkę Meru Sheel iš Kanberos universiteto Australijoje.

Apie ploną ribą, skiriančią Nauru nuo COVID-19 infekuotos planetos dalies, suprantama ir Jerene. Salos ligoninės, kurios gydytojams suskaičiuoti ir dviejų rankų pirštų būtų per daug, kolektyvas sako esantis pasirengęs priimti koronavirusu užsikrėtusius pacientus. Šalies vyriausybė supažindina gyventojus su likusiam pasauliui jau kasdienybe tapusiomis atsargumo taisyklėmis: laikytis 2 m atstumo, keisti bendravimo įpročius, dėvėti apsaugines kaukes.

Ligoninės mažos, prastai aprūpintos, dauguma neturi net ventiliavimo sistemų. Jei čia įvyktų viruso protrūkis, jis sunaikintų gyventojus.

Rizikos faktoriai

Prevencija – vienintelis būdas šioms valstybėms apsisaugoti nuo koronaviruso, prieš kurį jos būtų beginklės. Anot buvusio Pasaulio sveikatos organizacijos įgaliotinio, Oklando universiteto medicinos koledžo docento Colino Tukuitonga, šiose mažose po vandenyną pabirusiose šalyse nėra patikimos sveikatos apsaugos sistemos.

"Ligoninės mažos, prastai aprūpintos, dauguma neturi net ventiliavimo sistemų. Jei čia įvyktų viruso protrūkis, jis sunaikintų gyventojus", – specialistas iliuzijų neturi.

Juolab kad šiose Ramiojo vandenyno valstybėse gerokai didesnė nei kur nors Europoje gyventojų dalis priklauso rizikos grupei. "Jie kenčia nuo diabeto, širdies ir kvėpavimo takų ligų – visos šios ligos yra susijusios su sunkesne viruso forma", – BBC sakė C.Tukuitonga.

Jungtinių Tautų duomenimis, Nauru didžiausia pasaulyje nutukusių žmonių koncentracija (prieš keletą metų trečdalis suaugusių salos vyrų kentė nuo antrojo tipo diabeto). Priežastis – prasta mityba, kurioje vyrauja pigiausi importuojami produktai, ir neišvystyta sveikatinimo infrastruktūra.

Jei kurioje nors mažoje Ramiojo vandenyno valstybėje kiltų rimtas protrūkis, jos būtų priverstos išsiųsti savo pacientus į užsienį. Tačiau kai visos valstybės yra uždariusios sienas, pasakyti tai yra lengviau nei padaryti.

Akistata neišvengiama

Kas bus – kalbant dabar populiariomis hiperbolėmis – paskutinis bastionas, krisiantis prieš koronavirusą? "Kuri nors iš valstybių Ramiajame vandenyne", – sako Sautamptono universiteto erdvinės demografijos ir epidemiologijos profesorius profesorius Andrew Tatemas. Tačiau daug vilčių, kad joms pavyks išvengti šio viruso, mokslininkas nepuoselėja.

Tokios blokados kaip kad Nauru, negali tęstis amžinai. Kad ir kas būtų – maistas, prekės, turizmas ar savos produkcijos eksportas – ryšiai turės būti atkurti.

Visos šalys daugiau ar mažiau atsitvėrė nuo likusio pasaulio ir gyvena karantino sąlygomis. Todėl vis dar yra daug žmonių, kuriems pavyko išvengti akistatos su virusu. Tokia situacija labai palanki ir sveikatos sistemoms, tačiau visur gyvena gana daug rizikos zonai priklausančių žmonių. "Mes dar ilgokai turėsime pagyventi su šiuo virusu", – užsienio žiniasklaida cituoja A.Tatemą.