Kinija, kaip nemažai arabų šalių, yra vienpartinė valstybė su giliai įsišaknijusia korupcija bei aukštomis maisto produktų kainomis, tačiau, pasak ekspertų, jos stulbinanti ekonominė sėkmė yra vožtuvas revoliucinių nuotaikų garui nuleisti.
Sukilimo tikimybę taip pat mažina socialinio chaoso baimė visuomenėje, kuriai teko iškęsti Didžiąją kultūrinę revoliuciją, bei kinų įsitikinimas, kad ateitis bus šviesesnė netgi esant dabartinei politinei sistemai, sako analitikai.
Interneto kampanija, per kurią visuomenė buvo kviečiama sekmadienį trylikoje didžiųjų šalies miestų surengti demonstracijas, panašias į masinius protestus Tunise bei Egipte, per kuriuos buvo nuversti autokratiniai režimai, sulaukė griežtos valdžios reakcijos ir išprovokavo kelių pagrindinių aktyvistų areštus.
Kinijos valdančioji Komunistų partija, regis, išmoko 1989 metais sostinės Tiananmenio aikštėje vykusių protestų pamokas. Tąsyk armija žiauriai nuslopino šešias savaites pačiame Pekino centre vykusius taikius demokratijos aktyvistų protestus, o per kruviną susidorojimą žuvo šimtai ar net tūkstančiai žmonių.
"Nemanau, kad Kinija bus kitas domino", - naujienų agentūrai AFP sakė Kinijos ekspertas Perry Linkas (Peris Linkas) iš Kalifornijos universiteto Riversaide.
"Sujungus į vieną visumą Kinijos visuomenės narius, kurie yra įbauginti, papirkti, indoktrinuoti arba klaidžioja nežinioje, kurie protestuotų, bet yra neorganizuoti... likusi visuomenės dalis tiesiog yra per maža tam domino", - sakė jis.
Lyderiai Pekine su nerimu stebėjo per Tunisą ir Egiptą nusiritusią masinių protestų bangą, kuri vėliau pasiekė Bahreiną, Jemeną, Maroką ir Libiją, o šie neramumai jau nusinešė šimtus gyvybių.
Reaguodama į šiuos įvykius komunistinė vyriausybė sulaikė iki šimto įtakingiausių žmogaus teisių aktyvistų ir teisininkų, skelbia jų bendražygiai. Ji taip pat ėmėsi griežtai cenzūruoti žiniasklaidos pranešimus apie neramumus ir suvaržė galimybes bendrauti internetu.
Kinijoje daugiau nei 450 mln. žmonių - maždaug trečdalis visų šalies gyventojų - naudojasi internetu, todėl valdžia Pekine ypač įtariai žiūri į socialinę žiniasklaidą, kuri atliko vieną svarbiausių vaidmenų organizuojant protestus arabų šalyse.
Sociologas Jeanas-Louis Rocca iš Činghua universiteto Pekine sakė, kad situacija Kinijoje, nepaisant tam tikrų panašumų, yra kitokia nei Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, todėl mažai tikėtina, kad čia galėtų įvykti revoliucija.
"Nors žmonės nelaimingi, režimas čia tvirtai remiamas. Nėra noro jį keisti", - sakė J.-L.Rocca agentūrai AFP.
Činghua universitete politinę filosofiją dėstantis Danielis Bellas sakė, kad kinų visuomenė nori socialinių pokyčių - daugiau atvirumo, didesnės žodžio laisvės, didesnio socialinio teisingumo ir panašių dalykų, bet tikrai ne "revoliucinės permainos".
Nacionalistinės pakraipos laikraštis "The Global Times", susijęs su Komunistų partijos ruporu - dienraščiu "People's Daily", stengėsi sumenkinti raginimus protestuoti, pavadinęs negausaus susirinkusių aktyvistų būrio veiksmus "performansu" ir tvirtindamas, jog šalies visuomenė neremia jų judėjimo.
"Jazminų mėtymas Pekine ar socialinės dezorganizacijos triukšmingas reklamavimas Vakarų žiniasklaidoje nepakurstys visuomenės noro išsižadėti socialinės pažangos", - rašė laikraštis savo pirmadienio numerio vedamajame.
Įspūdingas šalies ūkio augimas per tris pastaruosius dešimtmečius padėjo šimtams milijonų kinų išbristi iš baisaus skurdo ir sudarė sąlygas susiformuoti viduriniajam visuomenės sluoksniui, kuris leidžia pinigus.
Nors vis dar esama rimtų problemų, "apskritai mes Kinijoje nejaučiame gilios krizės, panašios į krizes Egipte ar Tunise", sakė J.-L.Rocca.
"Čia nejuntama neviltis ir nekyla įspūdis, jog netikima ateitimi", - sakė sociologas, nors šalyje klesti nedarbas, ypač tarp mokslus baigusio jaunimo.
Naujausi komentarai