PITERBORO GYVENTOJAI: MŪSŲ MIESTAS VIRSTA GETU

Piterboras – tai vieta Didžiojoje Britanijoje, kur lengviau sutikti imigrantą nei britą. Nenuostabu – nuo amžiaus pradžios miestas absorbavo net 30 tūkst. atvykėlių, tarp jų ir kelis tūkstančius imigrantų iš Lietuvos.

Nyksta tapatumas

"Hand and Heart" – vienintelė veikianti alinė mieste. Jos sienas puošia Anglijos vėliava, smiginio lenta bei lentelė Antrajame pasauliniame kare žuvusių britų karių garbei.

Alinė įsikūrusi daugiataučiame Piterboro Milfildo rajone. Pasak alinėje dirbančio Bramo Brammerio, vilkinčio juodais trikotažiniais marškinėliais, likusios alinės mieste buvo uždarytos. Kodėl? Dėl to kalti imigrantai.

Alinė "The Triangle" virto lenkišku prekybos centru, "The Windmill" – azijietiško maisto parduotuve, "The Eight Bells" – vaikų darželiu-lopšeliu. Nekilnojamojo turto agentas įsikraustė į buvusią "The Norfolk Arms", "The Greyhound" pakeitė dvi lenkų parduotuvės, o "The Royal Oak" buvo nugriauta, kad būtų vietos butams.

"Anglai iš čia išvažiuoja, ir mūsų miestas ima virsti getu, – piktinosi 58 metų B.Brammeris, turėdamas omenyje Piterboro Milfildo rajoną. – Visuomenės infrastruktūra sunaikinta..."

Piterboro miesto istorija įkvėpė daugelį rinkėjų balsuoti už Britanijos išstojimą iš ES.

Daugelis britų baiminasi, kad tai, kas nutiko  su Piterboru, kartosis jų miesteliuose ir kaimuose: gatvėse skambės užsienio kalbos, įsigalės kitataučių papročiai ir religijos, o britų tapatybė bus ardoma su kiekviena aline, kuri virs kebabine arba etninio maisto parduotuve.

Tiesa, B.Brammeris, kaip ir kiti "Brexit" šalininkai, nežino, ar pasitraukimas iš ES ką nors labai pakeis. Bet, anot jo, žmonės bent turėjo galimybę padaryti pareiškimą politikams, kurie ignoravo jų susirūpinimą nevaldoma migracija.

"Norėjau susigrąžinti savo valstybę. Norėjau būti anglas, britas... Tikiuosi grįžti į normalias vėžes", – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už "Brexit".

Jis Piterboro turguje pardavinėja tapetus ir dovanų korteles.

Šokiruojanti statistika

Esantis maždaug už valandos kelio traukiniu į šiaurę nuo Londono, Piterboras pastaruoju metu patyrė spartų demografinį pokytį – gyventojų skaičius nuo 156 tūkst. 2001 m. pašoko iki 194 tūkst. 2014 m.

Surašymo duomenys rodo, kad baltųjų britų skaičius sumažėjo nuo 86 proc. 2001 m. iki 71 proc. 2011 m.

Nors šis miestas seniai tapo namais pakistaniečių, iš Karibų regiono kilusių juodaodžių bei italų mažumoms, daug jo gyventojų balsuoti už "Brexit" paskatino padidėjęs migrantų srautas iš naujųjų ES narių – ypač Lenkijos ir Lietuvos, taip pat ir iš Rumunijos bei Bulgarijos.

Nenuostabu, kad net 61 proc. Piterboro rinkėjų palaikė "Brexit", nors visos šalies vidurkis – 52 proc.

Kai kurie gyventojai anglai kaltina imigrantus, kad šie užima jų darbo vietas ar gyvena iš pašalpų.

Britanijos bulvariniai laikraščiai prieš kelerius metus iš Piterboro siuntė pranešimus apie migrantų, laukiančių eilėse prie socialinio aprūpinimo skyrių, ordas. Kita vertus, net Jay Beecheris, euroskeptiškos Nepriklausomybės partijos (UKIP) Piterboro skyriaus pirmininko pavaduotojas, pripažino, kad dauguma migrantų iš Rytų Europos sunkiai dirba ir dažnai imasi minimaliai apmokamų darbų ūkiuose bei fabrikuose, kurių nenori anglai.

"Nėra taip, kad mes nenorime čia tų žmonių. Mes tiesiog negalime jų apgyvendinti, – kalbėjo J.Beecheris. – Tai sekina vietos išteklius. Ir mes tikrai matome integracijos trūkumą."

Per 2011 m. surašymą Piterbore buvo suskaičiuoti 6 666 lenkai ir 3 712 lietuvių. Vis dėlto, tikrieji skaičiai, kaip manoma, yra gerokai didesni.

Vietos mokyklos darosi perpildytos – moksleivių nuo 2010 iki 2015 m. padaugėjo daugiau kaip keturiais tūkst. Maža to, vaikai kalba dešimtimis kalbų. Miesto taryba nurodo, kad pradinėse mokyklose net 1 075 mokinių gimtoji kalba yra lenkų, 721 mokinio – lietuvių, 533 mokinių – portugalų, o 286 mokinių – slovakų.

Rytų Europos įtaka ypač pastebima daugiataučiame Milfilde, kur kai kuriuose prekybos centruose pilna lenkiškų dešrų, alaus ir degtinės, net – lenkiško mineralinio vandens bei tualetinio popieriaus.

"Mūsų per daug"

Prišiukšlinti šaligatviai, namai piktžolėmis apžėlusiais fasadiniais kiemais ir pasitaikantys girtuokliai sukuria šiame rajone nykimo pojūtį.

Prie vieno arabų restorano automobilių pardavėjas iš Egipto Mahmoudas El Dogdogas teigė, kad britai buvo teisūs, nubalsavę už išstojimą, kad nebeatvyktų daugiau žmonių iš Rytų Europos. Pasak jo, rasizmą, su kuriuo jis susiduria, paprastai demonstruoja būtent atvykėliai iš Rytų Europos, o ne anglai. Tiesa, kiti su juo buvę egiptiečiai pridūrė, kad neteisinga būtų taip apibendrinti – jie pajuokavo, kad Mahmoudo nuomonę suformavo skyrybos su slovake.

Kai kurie migrantai sakė nerimaujantys dėl pranešimų apie rasizmo bei ksenofobijos kilimą Britanijoje.

Štai Lina Vorobjova, atvykusi iš Lietuvos, kuri dirba kavinėje Piterboro turguje, pripažino, kad pajuto kai kurių anglų pasikeitusį požiūrį.

"Jie šiek tiek pasikeitė, – pasakojo ji. – Vienas vyresnis džentelmenas paklausė manęs: "Kada išvykstate namo?" Kita vertus, kiti klientai jokių priešiškumo ženklų nerodo – kai kurie jų su L.Vorobjova sveikinasi kreipdamiesi vardu.

10 metų Piterbore gyvenantis lietuvis Viktoras Savičius sakė, kad Britanija buvo nepaprastai tolerantiška migrantams.

"Daug labiau nei užsieniečiai yra toleruojami mano šalyje", – pareiškė vyras.

44 metų vyro diena prasideda 5 val., nuo arbatos puodelio ir dviejų sumuštinių, o paskui jis 45 minutes važiuoja į fabriką, kur 10 val. per dieną purškia dažais treilerius, keturias arba penkias dienas per savaitę.

Šiuo metu jis dirba ir šeštadieniais – dažo tiltą Kolčesteryje, kad uždirbtų papildomų pinigų savo šešių asmenų šeimai.

V.Savičius pasakojo, kad kai atvyko į Piterborą, "jie ant kiekvieno gatvės kampo šaukte šaukėsi užsieniečių atvykti dirbti". Vėliau požiūris į migrantus pasidarė griežtesnis, bet jis sako suprantantis, kodėl.

"Mūsų per daug. Paprasčiausiai per daug", – kalbėjo Viktoras.

Nesusikalba tarpusavyje

Barmenas B.Brammeris teigė žinantis, kad kai kurie migrantai yra geri, sunkiai dirbantys žmonės. Vis dėlto jis nemano, kad jie pakankamai stengiasi integruotis.

"Tarkime, nė vienas iš jų neateina į šią alinę", – tvirtino jis. – Žmonės iš Rytų Europos geria namuose, o musulmonai negeria išvis. Aš ne rasistas, tai tik sveikas protas", – pasakė jis, pradėdamas monologą apie nusikalstamumą, alkoholizmą bei kitus, pasak jo, su imigracija pablogėjusius dalykus.

Vieną jauną vyrą, atėjusį išgerti alaus su kolega, aiškiai sutrikdė neigiamos B.Brammerio kalbos apie rajono gyventojus ne anglus, ir galiausiai šis kalbėtoją pertraukė.

"Kodėl mes negalime dirbti kartu? – paklausė vyras. – Ši šalis šimtus metų kolonizavo kitas šalis. Kas bloga, jei žmonės iš tų šalių atvyksta čia?"

Jis išgėrė savo paskutinį gurkšnį ir pakilo eiti. B.Brammeris jį sustabdė ir paspaudė jam ranką. Vis dėlto, nuotaika alinėje apniuko.

B.Brammeris liūdnai tarstelėjo, kad daug neuždirba ir kad savininkas parduoda pastatą.

"Kartais pagalvoju, ar tikrai noriu, kad ši alinė gyvuotų toliau? – retoriškai paklausė jis, kuris gyvena virš alinės su savo trečiąja žmona. – Juk tai ne tik mano alinė, tai – mano namai."

Niūrios prognozės?

• Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai. Apie tai paskelbė kredito reitingų agentūra "Standard & Poor's". Jos teigimu, Lietuva būtų labiausiai paveikta dėl didelio šioje šalyje esančių emigrantų skaičiaus.

• Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal "Brexit" pažeidžiamumą (indeksas – 3,44). Latvija yra antra (3,32), Vengrija – trečia (2,28), Lenkija – ketvirta (2,03), Slovakija – penkta (1,69), Estija – šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje – Rusija (0,01 proc.).

• "Standard & Poor's" pastebėjo, jog Lietuva, Latvija, Vengrija bei Lenkija būtų labiausiai paveiktos, atsižvelgiant į jų didelę migrantų populiaciją, pinigines perlaidas, prekybinius ryšius ir ES fondų svarbą. Britanijoje gyvena 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, jų pinigų perlaidos sudaro 1,2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Be kita ko, Lietuva smarkiai priklauso nuo ES išmokų, tad Britanijai pasitraukus iš Bendrijos,  sumažės ES biudžetas, o visa tai skaudžiai atsilieps Lietuvai.

• Lietuvos Finansų ministerija suabejojo "Standard & Poor's" išvadomis. Pasak ministerijos, jeigu analizuojant būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. "Standard & Poor's" vertina 11 ES valstybių bei Turkiją ir Rusiją. Be to, pasak ministerijos, "Standard & Poor's" vertinime esą yra nelogiškų teiginių, pavyzdžiui, dėl eksporto.