PO KORANO SUDEGINIMO R. T. ERDOGANAS ĮSPĖJO ŠVEDIJĄ DĖL NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO po to, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, šventoji islamo knyga.

R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolino Švedijos ir Suomijos perspektyvas prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės kaimynių sprendimo reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą nutraukti karinio neprisijungimo tradiciją.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pažadėjo, kad jo parlamentas abu stojimus patvirtins kitą mėnesį.

Tačiau R. T. Erdoganas ruošiasi rinkimams, prieš kuriuos jis stengiasi sustiprinti savo nacionalistinę rinkėjų bazę.

„Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos dėl NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienį įvykusį antiislamiškų pažiūrų politiko protestą, kurį Švedijos policija, nepaisydama Turkijos prieštaravimų, patvirtino.

„Akivaizdu, kad tie, kurie padarė tokią gėdą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis iš mūsų palankumo dėl jų paraiškos dėl narystės NATO“, – sakė turkų lyderis.

Švedijos vadovai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, tačiau gynė savo šalyje galiojantį platų žodžio laisvės apibrėžimą.

R. T. Erdoganas jau iškėlė keletą griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą, kad Švedija išduotų dešimtis daugiausia kurdų kilmės įtariamųjų, kuriuos Ankara kaltina „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016-ųjų perversme.

Atrodė, kad Skandinavijos šalies pastangos užmegzti ryšius su Turkija pasistūmėjo į priekį – Ankaroje apsilankė daug aukščiausio rango ministrų.

Stokholmas taip pat priėmė konstitucijos pataisą, kuri leis priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.

Tačiau situacija pablogėjo, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdogano atvaizdą. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą šios šalies parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje.

Panašios reakcijos sulaukė ir švedų policijos sprendimas duoti leidimą R. Paludano protestui.

Turkija vėl išsikvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė planuotą jos gynybos ministro vizitą.

R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, kurio negalima ginti žodžio laisve.

„Niekas neturi teisės žeminti šventųjų“, – sakė jis savo pastabose, transliuotose per nacionalinę televiziją.

Švedija į R. T. Erdogano pastabas reagavo itin atsargiai.

„Negaliu komentuoti šio vakaro pareiškimo. Pirmiausia noriu tiksliai suprasti, kas buvo pasakyta“, – naujienų agentūrai TT sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).