Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka savo varžovus prezidento rinkimuose įveikė daugiau nei įtikinama persvara. Tiesa, tai nebuvo sunku nuspėti. Įdomiau, kas bus toliau. Europa jau kalba, kad atšauks sankcijas Minskui. Bet kaip į tai reaguos Maskva?

Džiugi žinia

A.Lukašenka į žinią, kad ES suspenduoja sankcijas Baltarusijai, o vėliau gali jas apskritai atšaukti, reagavo džiugiai.

"Jie (Vakarai) įsitikino, kad sankcijos kenkia, ir pamatė, kad Baltarusija – padori valstybė, – pažymėjo Baltarusijos lyderis, rinkimuose užsitikrinęs daugiau nei 83 proc. rinkėjų palaikymą. – Mes padarėme viską, ko jie norėjo. Dabar reikia Vakarų noro."

Oficialiai sankcijas ES ketina sušvelninti dėl to, kad A.Lukašenka neseniai paleido į laisvę vadinamuosius politinius kalinius. Taip jie vadinami Europoje. Baltarusijoje šie veikėjai kaltinami viešosios tvarkos drumstimu.

Tiesa, A.Lukašenkos oponentai reagavo į ES sprendimą neslėpdami pykčio.

"Vakarai nori parodyti palaikantys žmogų, kuris yra įvykdęs nusikaltimų ir žudė savo politinius oponentus, – skundėsi vos prieš keletą savaičių iš kalėjimo paleistas opozicijos lyderis Nikolajus Statkevičius. – Jeigu jie išvien su šiuo žudiku, šiuo nusikaltėliu – tada demokratija tėra žodžiai."

Situacija su kaimynine Ukraina irgi galėjo turėti reikšmės šiam Briuselio sprendimui.

Mat Minskas faktiškai yra vienintelis Maskvos sąjungininkas Rytų Europoje. Tad Baltarusijos suartėjimas su Europa tarsi neprieštarautų nei ES, nei Vašingtono interesams. Vis dėlto apie tai oficialiai niekas nei kalbėjo, nei kas nors paneigė.

Jau daug kartų Baltarusija ir ES buvo suartėjusios, tačiau iš to nieko neišėjo. Vis dėlto Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Dmitrijus Mirončikas pažymėjo, kad jo šalies vyriausybė tikisi visiško bet kokių sankcijų atšaukimo.

"Taip, tai tiesa, kad tikimės visiško sankcijų atšaukimo ir kad tai įvyks kiek įmanoma greičiau", – kalbėjo pareigūnas.

Liuksemburge posėdžiavę ES diplomatijos vadovai sutarė, kad bent jau iš pradžių Baltarusijai taikomas sankcijas jie suspenduos. Nors drauge įspėjo, kad tai – laikinas sprendimas.

"Mes priėmėme sprendimą suspenduoti sankcijas ateinantiems keturiems mėnesiams, bet jos gali būti vėl atkurtos nedelsiant, jeigu prireiktų", – patikslino Prancūzijos Europos reikalų ministras Harlemas Desiras.

Opozicija išduota?

Kad ir kaip būtų, Europa su Baltarusija, regis, norėtų taikytis. Tad vietos opozicijos veikėjai ir vėl turės susitaikyti su tuo, kad į juos niekas nekreips didelio dėmesio. Nepaisant to, N.Statkevičius pažadėjo, kad napasiduos ir tęs protestus.

"Boikotas – silpna pozicija. Visada priešindavausi rinkimų boikotams, bet jeigu neturi kandidato, kam eiti į tokius rinkimus? – retoriškai klausė N.Statkevičius. – A.Lukašenka labai norėjo pripažintų rinkimų. Tad jis buvo atsargesnis negu įprasta. O aš stengiuosi išnaudoti šią padėtį."

Kita vertus, šuo loja, o karavanas juda. Ir nors N.Statkevičius šiandien yra laisvas, šis jo paleidimas, pasak opozicionieriaus, tėra gudri A.Lukašenkos taktika.

"Jam tiesiog reikia užmegzti ryšį su Vakarais, gauti iš jų pinigų, kad pagąsdintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir priverstų jį sumokėti daugiau – štai kodėl jis paleido mane iš kalėjimo", – tvirtino opozicijos lyderis ir pridūrė, jog Rusija buvo ir bus svarbiausias A.Lukašenkos užnugaris.

"Tai jo stiprybės šaltinis. Ir tai yra Rusija", – aiškino opozicijos veikėjas, bandydamas sklaidyti iliuzijas, kad Minskas gali nutolti nuo Maskvos.

Taikus pokytis

Šių metų prezidento rinkimai, regis, buvo ramiausi per visą jų istoriją. Ypač pagarsėjo praėję (2010 m.) rinkimai, tiksliau, po jų Minske įvykusi demonstracija, kurią Baltarusijos policijai teko išvaikyti, mat protestas virto riaušėmis.

A.Lukašenka po to vėl sulaukė aršios kritikos iš Vakarų, esą neleido opozicijai taikiai mitinguoti. Minskui net buvo įvestos Vakarų ekonominės sankcijos, o prezidentui ir jo sąjungininkams uždrausta vykti į daugelį šalių.

Kita vertus, A.Lukašenka tada tvirtino, jog kai kurie opozicijos veikėjai, kurie netrukus buvo susodinti į belangę, rinkosi ne mitinguoti, o langų daužyti.

Kad ir kas tada nutiko, šiais metais viskas buvo stebėtinai ramu. Ir net tarptautinių stebėtojų išvados, kurios tarsi ir vėl nebuvo palankios Baltarusijai, pernelyg niekam neužkliuvo.

Su A.Lukašenka rinkimuose varžėsi nelabai kam Baltarusijoje dar žinoma Tatjana Korotkevič ir du vyriausybę palaikančių partijų lyderiai.

Tiesa, opozicijos vedliui N.Statkevičiui nė vienas iš A.Lukašenkos varžovų nepasirodė vertas dėmesio. "Lukašenka dabar turi tik menamus varžovus. Ir jie tyli, nekviečia žmonių į aikštę, – pažymėjo N.Statkevičius, anksčiau pasisakęs už revoliuciją Baltarusijoje. – Jie tiesiog ragina žmones balsuoti, o per rinkimus Baltarusijoje balsalapiai neskaičiuojami. Mes jau žinome rinkimų rezultatus, ir tai nieko nedomina."

Vis dėlto prieš pat rinkimus 38 metų T.Korotkevič nustebino analitikus, įgijusi dviženklį palaikymą per rinkimų kampaniją, reikšdama nuosaikiai opozicines pažiūras.

Kai kas net pavadino šią kandidatę saugiu kanalu nuleisti garą opozicijai. Ir iš tiesų kai kuriems iš pradžių nutarusiems boikotuoti rinkimus baltarusiams ji tapo nebloga alternatyva. Mat įprastos opozicijos baltarusiai paprastai neremia, nes bijo revoliucijų ir to, kas dėjosi Ukrainoje.

Štai 63-ejų pensininkas Aleksejus Miachedka pareiškė palaikęs opozicijos raginimą boikotuoti balsavimą, tačiau vėliau nusprendė balsuoti būtent už T.Korotkevič.

"Norėjau boikotuoti, bet iš to naudos yra mažai, – aiškino senyvo amžiaus vyras. – Opozicija nori revoliucijos, o Tatjana – už taikius pokyčius."

Vietoj lėktuvų – raketos?

Daug diskusijų dar prieš rinkimus sukėlė V.Putino pareiškimas, esą Baltarusijoje turėtų atsirasti Rusijos karinių oro pajėgų bazė.

Šį kartą A.Lukašenka šiuo klausimu buvo daug kalbesnis nei anksčiau. Vis dėlto jis išreiškė abejonę, kad Rusija imsis steigti karinę bazę Baltarusijoje, nes tam reikėtų didelių finansinių išlaidų.

"Bazė – tai lėktuvai. Ir jų mums nereikia. Mums reikia priešlėktuvinės gynybos. O jei mums reikia tų lėktuvų, mes pasirengę juos nupirkti arba išsinuomoti. "Su-29" naikintuvams tikrai nėra skirtumo – kilti iš bazės Bobruiske, Smolenske ar Maskvoje", – kalbėjo A.Lukašenka ir dar sykį pakartojo, kad bazių nereikia.

"Mums tikrai nereikia jokių bazių. Aš kariauti nenoriu, bet, neduok Dieve, prireiks, esmė ne bazės, esmė, kad mes iki mirties, kaip kažkada buvo, būsime su rusais, su rusų žmonėmis ir visais tais, kurie nori mus palaikyti. Sakykite, kam mums reikalinga kažkokia bazė, ypač – karinių oro pajėgų? Ką gali lėktuvai, kurie bus perdislokuoti iš Rusijos, tarkim, į kokį nors baltarusių aerodromą? – tęsė A.Lukašenka. – Lėktuvai, net jei tai bus pulkas, neatvėsins NATO galvų. O raketos – taip. Todėl priešlėktuvinė gynyba ir raketinės sistemos, galingos, smogiamosios, bus panaudotos Baltarusijos ir Rusijos gynybai, todėl, kad tai mūsų atsakomybės zona. Ir mes turime sutartį su Rusija. Mes ginsime čia, Baltarusijoje, ne Ukrainoje, ne Sirijoje, ne kažkur ten, pietuose, o čia mes privalome ginti rusų žemę. Po kelių dienų mus parems ir lėktuvai, ir sparnuotosios raketos, ir visa kita iš rusų pusės."

Galiausiai, pasak A.Lukašenkos, jeigu Rusija ir sutiks perduoti Baltarusijai lėktuvų, tai ten bus tik baltarusių pilotai. Mat šalis turi gerų karo lakūnų.

Gudrus žaidėjas

61 metų Baltarusijos lyderis, savo šalyje neretai vadinamas tiesiog Batka, regis, dabar ėmėsi žingsnių išvesti 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį iš izoliacijos, per krizę kaimyninėje Ukrainoje laviruodamas tarp ilgametės sąjungininkės Rusijos ir Vakarų.

Jis gana atsargiai vertino Maskvos manevravimą per krizę Ukrainoje ir yra sukritikavęs 2014 m. vasarį Kremliaus įvykdytą Krymo aneksiją.

Be to, Baltarusijos lyderis negailėjo karčių žodžių buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui dėl jo nesugebėjimo suvaldyti krizės Kijeve ir bailaus pabėgimo iš Ukrainos. Nors drauge nuo jo kliuvo ir Ukrainos kariams, kurie nesiėmė ginti Krymo, kai jame pasirodė rusų kariai.

Vis dėlto, nors A.Lukašenka nepraleidžia progos pabrėžti, kad yra nepriklausomas nuo Maskvos, Baltarusija prisijungė prie Eurazijos ekonominės sąjungos.

Kartu Baltarusijos lyderis padarė netikėtą diplomatinį ėjimą, sugrąžinusį Minską į tarptautinio dėmesio centrą. Jis pasiūlė organizuoti kelis taikos derybų dėl Rytų Ukrainos raundus, kuriuose dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as.

Paprastai A.Lukašenka puoselėja liaudžiai artimo lyderio įvaizdį. Jis mėgsta būti fotografuojamas kasantis bulves ar besišnekučiuojantis su traktorių fabriko darbininkais.

Oficialiai A.Lukašenka deklaravo, kad uždirba 31 tūkst. JAV dolerių per metus, o jokio nuosavo turto neturi.

Tiesa, nors ir stengiasi sušvelninti savo įvaizdį Vakaruose, kur sykį buvo pavadintas paskutiniu Europos diktatoriumi, A.Lukašenka yra pareiškęs, jog geriau bus diktatorius nei gėjus.

Rugsėjį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose jis taip pat neužmiršo šios temos, uždavęs retorinį klausimą: "Kas gimdys vaikus?"

Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo Komunistų partijos jaunimo organizacijose, o vėliau vadovavo kolūkiams ir statybinių medžiagų gamykloms.

Jis dirbo ir Baltarusijos Aukščiausiojoje Taryboje, kur tapo vieninteliu įstatymų leidėju, 1991 m. gruodį balsavusiu prieš nutarimą panaikinti SSRS. 1994 m. jis buvo išrinktas Baltarusijos prezidentu.

Netrukus po to, siekdamas neutralizuoti negatyvius socialinius pertvarkų padarinius, jis nutraukė privatizavimą ir atkūrė socialiai svarbių ekonominių santykių valstybinę kontrolę.

Baltarusija ir Rusija

• Rusija – pagrindinė energetinių išteklių Baltarusijai tiekėja, didžiausia kreditorė ir svarbiausia rinka baltarusių produkcijai. Baltarusija – penktoji Rusijos prekybos partnerė pasaulyje, o iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bloko – pirmoji.

• 1991–1994 m. Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas buvo išimtinai ekonominis. Būdama viena labiausiai industrializuotų SSRS respublikų, Baltarusija išnaudojo išlikusius ekonominius ryšius su Rusija, aktyviai prekiaudama su didžiąja kaimyne ir gaudama palyginti pigias žaliavas.

• 1994–1999 m. aktyviausiai bendradarbiauta politinėje sferoje. Būtent šiuo laikotarpiu subrandinta vadinamosios Sąjunginės valstybės idėja, o A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos ir Rusijos santykiai – šalies užsienio politikos prioritetas.

• Nuo 1995 iki 1999 m. pasirašytas ne vienas dvišalis politinę, ekonominę-finansinę ir karinę integraciją įtvirtinantis dokumentas: 1994 m. pasirašytas susitarimas dėl pinigų sąjungos sukūrimo, 1995 m. – dėl muitų sąjungos, 1996 m. – dėl Rusijos–Baltarusijos sandraugos įsteigimo, 1997 m. – dėl Sąjunginės valstybės statutų, o 1999 m. – dėl Sąjunginės valstybės įkūrimo ir tolesnės integracijos. Galiausiai 2000 m. numatyta Rusijoje ir Baltarusijoje įvesti ir bendrą valiutą.

• Situacija pakito Rusijoje valdžią perėmus V.Putinui. Daugelis integracijos procesų sulėtėjo, o tarp Minsko ir Maskvos kelis kartus kilo įvairių dvišalių nesutarimų: dujų, pieno karai, nesutarimų dėl naftos. Būta ir politinių nesutarimų. Po Gruzijos–Rusijos karo Baltarusija atsisakė pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos valstybes, nors to norėjo Kremlius. Vis dėlto 2010 m. buvo sukurta Muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Nuo pernai ši sąjunga žengė į gilesnę integraciją – Eurazijos ekonominę sąjungą.

• Karinis bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Baltarusijos – viena svarbiausių dvišalių santykių darbotvarkės temų. Baltarusija yra Kolektyvinio saugumo organizacijos narė. Be to, dvišalį karinį bendradarbiavimą su Rusija apibrėžia Sąjunginės valstybės reglamentai. Rusija Baltarusijoje turi dvi strategiškai svarbias karines stotis Baranovičiuose, netoli Lenkijos sienos, ir Vileikoje – į šiaurę nuo sostinės Minsko. Abi šalys koordinuoja veiksmus oro gynybos srityje, reguliariai rengiamos bendros karinės pratybos.

• Iš Rusijos Baltarusija gauna pagrindines energetines žaliavas: maždaug 92 proc. naftos, 100 proc. gamtinių dujų. Rusija finansuoja ir vieną svarbiausių Baltarusijos energetikos projektų – Astravo atominės elektrinės statybą. Pastačius Astravo AE, turėtų gerokai sumažėti Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos, nes šiuo metu 90–95 proc. elektros energijos šalyje pagaminama deginant dujas šiluminėse elektrinėse.

Baltarusija ir Europa

• 1992 m. Baltarusija tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare bei Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos nare, buvo pradėtos derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su ES, taip pat derėtasi dėl narystės Europos Taryboje.

• 1996–1997 m. ES pakeitė poziciją Baltarusijos atžvilgiu, argumentuodama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimais. 1997 m. buvo įšaldytas Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo procesas (sutartis buvo pasirašyta 1995 m.), atidėtas ES–Baltarusijos laikinosios prekybos sutarties įgyvendinimas.

• 1999 m. imta kalbėti apie santykių normalizavimą. Vis dėlto santykių atšilimas nebuvo ilgalaikis. Santykiai vėl įšalo po 2000 m. Baltarusijoje vykusių parlamento ir po metų surengtų prezidento rinkimų, kadangi šie buvo pripažinti neatitikę ESBO standartų.

• Po 2004 m. įvykusios ES plėtros santykiai menkai pakito. Po dvejų metų A.Lukašenkai vėl tapus šalies prezidentu, ES ėmėsi izoliacijos politikos.

• 2008 m. ES vėl ėmėsi normalizuoti santykius su A.Lukašenka, tačiau 2010 m. gruodį Minske po šalies vadovo rinkimų kilusios riaušės užbaigė atšilimo laikotarpį. A.Lukašenka buvo kaltinamas šiurkščiai susidorojęs su protestuotojais, tačiau Minskas atrėžė, kad po rinkimų buvo rengiama speciali provokacija.

Baltarusija – svarbiausi faktai

• Politika: prezidentinė respublika. Nuo 1994 m. valstybės prezidento pareigas eina A.Lukašenka

• Gyventojų skaičius: 9,6 mln.

• Sostinė: Minskas

• Plotas: 207,595 kv. km

• Pagrindinės kalbos: rusų ir baltarusių (abi valstybinės)

• Pagrindinė religija: krikščionybė

• Gyvenimo trukmė: 65 metai (vyrai) ir 76 metai (moterys)

• Valiuta: Baltarusijos rublis

• Eksporto prekės: technika, chemijos ir naftos produktai

• BVP vienam gyventojui: 15,5 tūkst. JAV dolerių.

• Ekonomikos struktūra: žemės ūkis (9,1 proc.); pramonė (42,7 proc.); paslaugos (43,7 proc.)

• Nedarbo lygis: 1 proc. (oficialiai)

• Vidutinis darbo užmokestis: 436 JAV doleriai.

• Darbo jėgos skaičius: 4,5 mln.