Pastaraisiais mėnesiais diplomatinės pastangos užbaigti trejus metus trunkantį karą paspartėjo, tačiau Maskva ne kartą atmetė Kyjivo ir Vakarų raginimus besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį ir nerodė jokių ženklų, kad ketina sumažinti savo maksimalistinius reikalavimus.
Gegužės 16 dieną Stambule įvyko pirmosios tiesioginės Rusijos ir Ukrainos delegacijos derybos per daugiau nei trejus metus, tačiau proveržio per jas nepavyko pasiekti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris siekė taikos susitarimo, vis labiau nusivilia akivaizdžiu Maskvos delsimu ir trečiadienį perspėjo, kad „maždaug per dvi savaites“ nuspręs, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rimtai nusiteikęs nutraukti kovas.
Ukraina pareiškė, kad jau pateikė Rusijai savo taikos sąlygas, ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
„Mes neprieštaraujame tolesniems susitikimams su rusais ir laukiame jų memorandumo“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, kuris vadovavo Ukrainos delegacijai gegužės 16-ąją vykusiose derybose,
„Rusijos pusė turi dar bent keturias dienas iki išvykimo, kad pateiktų mums savo dokumentą susipažinti. Diplomatija turi būti dalykiška, o kitas susitikimas turi duoti rezultatų“, – teigė jis.
2022-ųjų vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių ir sunaikino didelę dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
Rusijos kariuomenė dabar kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014-aisiais aneksuotą Krymą.
D. Trumpas išreiškė nusivylimą
Rusija sakė, kad kitą pirmadienį vyksiančiose derybose pateiks memorandumą, kuriame išdėstys savo taikos sąlygas. Apie šį pasiūlymą rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas informavo savo kolegą iš JAV Marco Rubio (Marką Rubiją).
„Mūsų delegacija, vadovaujama Vladimiro Medinskio, yra pasirengusi pristatyti šį memorandumą Ukrainos delegacijai ir pateikti reikiamus paaiškinimus per antrąjį tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2 dieną, pirmadienį“, – sakoma S. Lavrovo vaizdo pranešime.
Diplomatija turi būti dalykiška, o kitas susitikimas turi duoti rezultatų.
Politologas ir buvęs kultūros ministras V. Medinskis gegužės 16 dieną vadovavo Rusijos delegacijai per pirmąsias tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas.
Pastarosiomis savaitėmis abi šalys apsikeitė masinėmis oro atakomis: Ukraina surengė vieną didžiausių savo dronų atakų prieš Rusiją, o savaitgalį Maskva Ukrainai sudavė gyvybių pareikalavusius smūgius.
D. Trumpas trečiadienį žurnalistams sakė, kad yra yra labai nusivylęs dėl mirtinų Rusijos smūgių derybų proceso metu, tačiau atmetė raginimus įvesti daugiau sankcijų Maskvai.
„Jei manau, kad esu arti sandorio, nenoriu jo sugadinti“, – teigė jis.
M. Rubio, trečiadienį paskambinęs S. Lavrovui, paragino jį palaikyti „konstruktyvų, geranorišką dialogą su Ukraina, kuris yra vienintelis kelias į šio karo pabaigą“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce (Tami Brius).
Kremlius anksčiau atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su D. Trumpu ir V. Putinu.
Maskva teigė, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas būtų įmanomas tik Kyjivui ir Maskvai pasiekus „konkrečius susitarimus“.
Kremlius teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO ir atiduoti šiuo metu rusų kontroliuojamą teritoriją. Ukraina šį pasiūlymą pavadino nepriimtinu.
Rusija „ieško priežasčių“ tęsti karą
Šį mėnesį Stambule vykusiose abiejų šalių derybose buvo susitarta apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių ir susitarta rengti atitinkamus taikos pasiūlymus.
Tačiau Rusija, atmesdama raginimus nutraukti ugnį, ir toliau tęsė mirtinus smūgius Ukrainai.
V. Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ji vilkina derybas dėl taikos Ukrainoje ir nenori nutraukti puolimo.
„Jie nuolat ieškos priežasčių, kodėl nenutraukti karo“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu).
Ukrainos prezidentas dar pridūrė, kad Rusija telkia daugiau kaip 50 tūkst. karių fronto linijoje aplink šiaurės rytinį Sumų pasienio regioną, kur rusų kariuomenė, siekdama sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos teritorijoje, užėmė keletą gyvenviečių.
