Nuo tada, kai 2004 m. nemaža Rytų Europos šalių dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, šių valstybių atstovams yra atitekę tik keletas aukščiausių bloko ir Aljanso postų, rašo „Politico“. Leidinio publikacijoje teigiama, kad Rytų Europos šalys baiminasi, jog ir vėl liks nuošalyje, kai vėliau šiais metais vyks šių postų perskirstymas.

„Politico“ pažymi, kad nors tikėtiną Nyderlandų ministro pirmininko Marko Ruttės paskyrimą nauju NATO vadovu parėmė Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Berlynas, ši kandidatūra naujesnių Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gretose buvo sutikta ne taip šiltai. Pavyzdžiui, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ėmėsi kvestionuoti M. Ruttės „moralinį patikimumą“ ir atkreipė dėmesį į tai, kad Nyderlandai per 13 jo valdymo metų nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijos premjerė Kaja Kallas, kuri pernai išreiškė susidomėjimą NATO vadovo postu, praėjusią savaitę „Politico“ tinklalaidėje „Power Play“ sakė, kad, „jei pagalvotume apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtas (NATO) generalinis sekretorius iš Nyderlandų“. „Kyla klausimas, ar NATO yra pirmų ir antrų pagal svarbą šalių“, – kalbėjo K. Kallas.

Be naujo NATO vadovo paskyrimo, kuris, kaip tikimasi, įvyks iki šią vasarą Vašingtone numatomo viršūnių susitikimo, šiais metais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų bus perskirstytos aukščiausios ES pozicijos. Manoma, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkė, buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen užsitikrins dar vieną kadenciją, tačiau esama galimybių kandidatuoti į Europos Vadovų Tarybos (EVT), EP pirmininko ir ES užsienio reikalų įgaliotinio postus.

Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?

Kaip galimu kandidatu į naują gynybos komisaro postą, kurį U. von der Leyen žadėjo sukurti antros kadencijos metu, buvo įvardytas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. K. Kallas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat laikomi galimais Baltijos šalių kandidatais į ES postus.

Pasak „Politico“, aukšti Estijos, Lietuvos ir Latvijos pareigūnai mano, kad Vakarų Europos galingieji tebėra nesąžiningai šališki šių šalių atžvilgiu, ypač dėl jų griežtos pozicijos dėl Rusijos po plataus masto invazijos į Ukrainą. Regione puoselėjamas požiūris į Rusiją kaip į egzistencinę grėsmę Vakaruose neretai laikomas „vanagiškumo“ apraiška.

„Mes (Latvijos žmonės) jaučiame, kad su mumis buvo nepakankamai konsultuojamasi, – pareiškė buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks, kalbėdamas apie kandidatų į aukščiausią NATO postą atranką. – Jos (Vakarų šalys) turėjo priežasčių manyti, kad Baltijos šalys šiuo metu neturėtų siūlyti kandidato.“

Buvęs aukštas Nyderlandų pareigūnas Europos Komisijoje Fransas Timmermansas pernai išsakė komentarą, kuris padeda apibendrinti vakarų europiečių priešinimąsi galimybei į NATO vadovo postą paskirti kurios nors Baltijos šalies atstovą. F. Timmermansas nurodė, kad „ji (K. Kallas) taip pat yra su Rusija besiribojančios šalies premjerė“.

K. Kallas dar galėtų tapti ispano Josepo Borrellio įpėdine ES užsienio reikalų įgaliotinio poste, nes apie tokią galimybę kalbama jau kelis mėnesius, o aukšto rango Europos pareigūnai tikisi, kad jos kandidatūrą į aukštą postą parems Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad ji turi šansų – anot vieno anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, galimas K. Kallas paskyrimas ES užsienio reikalų įgaliotine kai kuriose bloko sostinėse tebėra „jautrus“ klausimas. „Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?“ – klausė jis.