15 metų praėjo nuo to laiko, kai Čekija, Vengrija ir Lenkija įstojo į karinį aljansą NATO, ir šį sprendimą šios buvusios sovietų satelitės dabar laiko labai teisingu, turėdamos omenyje konfrontaciją dėl Ukrainos tarp Rusijos ir Vakarų.

„NATO yra saugiausias aljansas, į kokį tik kada nors buvo įstojusi Lenkija“, - pirmadienį sakė lenkų premjeras Donaldas Tuskas, kelios valandos prieš tai, kai NATO paskelbė, kad jo šalyje ir Rumunijoje dislokuoja žvalgybos lėktuvą, kuris padės stebėti krizę kaimyninėje Ukrainoje.

10-ajame dešimtmetyje pradėta NATO iniciatyva rytuose žymėjo Aljanso plėtros į buvusias dabar jau nesamo, sovietų vadovauto Varšuvos pakto šalis pradžią.

Po dešimtmetį trukusių sunkių derybų Čekija ir Ukrainos kaimynės Vengrija bei Lenkija 1999 metų kovo 12 dieną įstojo į NATO.

Tai sudarė sąlygas virtinei kitų buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių - Bulgarijai, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai – įstoti į Aljansą 2004-aisiais, tokiu būdu ištrinant Šaltojo karo padalijimus.

„Jeigu Lenkijos nebūtų NATO, tuomet ten tikrai nebūtų ir Baltijos valstybių“, - sekmadienį sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).

„Šioje pasaulio dalyje buvo tam tikras saugumo vakuumas, kurį galėjo užpildyti kiti“, - sakė jis ir pridūrė, kad be NATO narystės Ukrainos konfliktas keltų „itin rimtą grėsmę“ Lenkijai ir Baltijos valstybėms.

„Tačiau šiandien esame po NATO skėčiu ir galime ramiau miegoti“, - sakė jis.

62 proc. lenkų sako, kad yra patenkinti naryste NATO ir tik 4 proc. jai nepritaria, rodo vasario mėnesį atlikta instituto CBOS apklausa.