Pirmadienį į keblią padėtį patekęs Prancūzijos ministras pirmininkas pribloškė šalį, paskelbęs, kad paprašė prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) rugsėjo 8-ąją sušaukti neeilinę parlamento sesiją.
F. Bayrou reikia parlamento paramos kovai su augančia valstybės skola, tačiau pagrindinės opozicinės partijos, nuo kraštutinių dešiniųjų iki kraštutinių kairiųjų, pareiškė, kad nepalaikys premjero siūlomų biudžeto apkarpymų.
Prancūzijoje daugėja raginimų rugsėjo 10 dieną rengti protestus, o kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pareiškė, kad parlamentas turėtų būti paleistas.
Antradienį kraštutinių kairiųjų partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ vadovas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) padidino spaudimą, pareikšdamas, kad E. Macronas privalo atsistatydinti, jei 74 metų F. Bayrou pralaimės balsavimą.
„Macronas – chaosas“, – transliuotojui „France Inter“ sakė J.-L. Melenchonas, pridurdamas, kad siūlys parlamente pareikšti nepasitikėjimą valstybės vadovu.
„Problema yra ponas Macronas. Jis privalo atsistatydinti“, – teigė jis.
Prancūzijoje aštrėja politinė konkurencija prieš svarbius 2027 metų prezidento rinkimus, kai baigsis antroji E. Macrono kadencija.
Nuo praėjusių metų, kai buvo paleistas parlamentas, 47 metų Prancūzijos prezidentas ne kartą sulaukė raginimų atsistatydinti.
Tačiau jis tvirtino, kad liks pareigose iki kadencijos pabaigos ir taip pat sakė, kad nori išvengti dar vieno parlamento paleidimo.
Jei parlamentas atmestų F. Bayrou kandidatūrą, E. Macronui tektų ieškoti savo septintojo ministro pirmininko, ir tai mestų sunkų šešėlį ant likusių dvejų jo kadencijos metų.
F. Bayrou pirmtakas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) buvo nušalintas vos po trijų mėnesių darbo. Gruodį „Nacionalinis sambūris“ suvienijo jėgas su kairiųjų pažiūrų bloku, kad nuverstų jo vyriausybę dėl biudžeto.
Vyriausybės ministrai ragino ieškoti kompromiso, tačiau kai kurie taip pat teigė, kad svarstomos visos galimybės.
„Geriau rasti kompromisą su politinėmis frakcijomis Asamblėjoje“, – transliuotojui „France 2“ sakė teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).
„Žinoma, paleidimas Prancūzijai brangiai kainuoja, bet negalime atmesti šios galimybės“, – pripažino jis.
Ekonomikos ministras Ericas Lombard'as (Erikas Lombaras) pažadėjo „kovoti“, kad vyriausybė atlaikytų rugsėjo 8 dienos balsavimą.
„Mūsų pareiga – pasiekti susitarimą, nes šaliai reikia biudžeto“, – sakė jis.
„Harakiri“
„Le Monde“ teigė, kad F. Bayrou, kuris nori sutaupyti apie 44 mlrd. eurų priemonėmis, įskaitant atostogų mažinimą, pralaimėjimas „atrodo beveik neabejotinas“.
Rizikos analizės bendrovės „Eurasia Group“ Europos direktorius Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas) teigė, kad ministras pirmininkas greičiausiai bus nuverstas.
„Jis siekė šokiruoti Prancūzijos visuomenę ir politinę sistemą, kad ji pažvelgtų į šalies skolų krizės rimtumą, tačiau galbūt mažai ką pakeitė, išskyrus savo paties egzekucijos datą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Prancūzijos „Ipsos“ instituto tyrimų direktorius Mathieu Gallard'as (Matjė Gajaras) teigė, kad F. Bayrou iš esmės pasirinko kristi ant savo paties kardo, prašydamas balsavimo dėl pasitikėjimo smarkiai susiskaldžiusiame parlamente.
„Tai panašu į harakiri“, – sakė jis.
Liepos viduryje F. Bayrou pateikė 2026 metų biudžeto pasiūlymus, pridurdamas, kad nori sumažinti valstybinių švenčių skaičių Prancūzijoje, siekdamas spręsti tai, ką jis pavadino šalies skolos prakeiksmu.
Šios priemonės pasirodė esančios labai nepopuliarios.
Po daugelio metų per didelių išlaidų Prancūzijai pranešta apie pareigą kontroliuoti savo valstybės deficitą ir sumažinti savo didėjančią skolą, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles.
Kraštutiniai dešinieji pirmadienį pareiškė, kad nepalaikys F. Bayrou vyriausybės.
„Tik paleidimas dabar leis Prancūzijos žmonėms pasirinkti savo likimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė M. Le Pen.
Žaliųjų lyderė Marine Tondelier (Marin Tondeljė) teigė, kad F. Bayrou pareiškimas yra „de facto atsistatydinimas“.
Naujausi komentarai