Praradęs savo motiną, princesę Dianą, būdamas 15 metų, princas tapo labdaros organizacijų, padedančių netekusiems vaikams, globėju.

42 metų Velso princas atvirai prabilo apie sielvartą, kuriuo paskelbė apie dviejų labdaros organizacijų, kurios padeda artimojo netekusiems žmonėms, – „Child Bereavement U.K.“ ir „Winston’s Wish“ – susijungimą.  

„Sielvartas yra pats baisiausias skausmas, kokį tik gali patirti vaikas ar tėvas, ir nors mes negalime užkirsti kelio šiems praradimams, galime užtikrinti, kad būtų suteikta visapusiška ekspertų pagalba ir priežiūra, padedanti atkurti paveiktųjų gyvenimus.

Per 16 metų „Child Bereavement U.K.“ globojimo laikotarpį mačiau, kaip jų teikiama parama, priežiūra bei užuojauta apsaugo ilgalaikę netekties patiriančiųjų sveikatą ir gerovę.

Taip pat mačiau augantį tokios paramos poreikį, ir būtent dėl šio didėjančio poreikio, džiaugiuosi, kad „Child Bereavement U.K.“ ir „Winston’s Wish“ suvienija jėgas, kad padidintų savo poveikį“, – teigė princas.

Scanpix nuotr.

Princo Williamo motina, princesė Diana, žuvo automobilio avarijoje 1997 m. rugpjūčio 31 d. Tuo metu jam buvo vos 15 metų, o jo broliui, princui Hariui, – tik 12. 

Princas Williamas yra „Child Bereavement U.K.“ globėjas nuo 2009 m. ir liks juo po labdaros organizacijų susijungimo. Organizaciją iš dalies įkūrė artima princesės Dianos draugė Julia Samuel, kuri gyrė nuolatinį Williamo atsidavimą labdarai. 

„Jis turi gilų empatijos jausmą, tai tikrai juntama, todėl žmonės po susitikimo su juo jaučiasi geriau. Jis turi tą patį nuoširdumą, kokį turėjo Diana. Jie tai mato jo veide ir girdi jo balse. Jis yra šiltas, kaip ir ji“, – apie trijų vaikų tėvą ir sosto įpėdinį sakė įkūrėja.

Princas Williamas dažnai kalba apie tai, kaip jo velionė motina įkvėpė jį padėti tiems, kuriems to reikia.

Scanpix nuotr.

2024 metų spalį išleistame dokumentiniame filme princas Williamas prisiminė, kaip vaikystėje princesė Diana jį ir princą Harį nuvedė į „The Passage“, organizaciją, kuri siekia panaikinti benamystę ir padėti vargstantiesiems.

„Man buvo apie 11 metų tuo metu. Galbūt 10“, – dalijosi jis. „Niekada anksčiau nebuvau nieko panašaus matęs. Ir šiek tiek nerimavau dėl to, ko tikėtis. Mano mama elgėsi įprastai – stengėsi, kad visi jaustųsi atsipalaidavę, juokavo su visais. Prisimenu, tuo metu galvojau: „Jie visi neturi namų, todėl turėtų būti labai liūdni.“ Bet buvo neįtikėtina, kokia laiminga ten buvo atmosfera.

Prisimenu keletą gerų pokalbių tiesiog žaidžiant šachmatais ir šnekučiuojantis, ir tada suvokiau, kad yra kitų žmonių, kurie neturi tokio paties gyvenimo. Kai esi visai mažas, tu tiesiog galvoji, kad gyvenimas yra tai, ką matai prieš save. Tu neturi sąvokos pažvelgti kitur“, – dokumentikoje kalbėjo princas Williamas.