Kreipdamasi į įstatymų leidėjus Strasbūre, U. von der Leyen teigė, kad Europos saugumo tvarka „yra krečiama“, ir užsiminė, kad žemynas nebegali pasikliauti „visiška Amerikos apsauga“.
„Iliuzijų laikas baigėsi. Europa raginama prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, – sakė U. von der Leyen Europos Parlamentui (EP) Strasbūre. – Mums reikia sparčiai sustiprinti Europos gynybą. Ir to reikia dabar.“
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą, Europa intensyvina pastangas stiprinant savo gynybą ir kratantis priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų.
Praeitą savaitę U. von der Leyen pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Gynybos plane siūloma suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) remiamų paskolų ir sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų išleisti daug daugiau.
„Šiomis paskolomis turėtų būti finansuojami pirkiniai iš Europos gamintojų, kad būtų skatinama mūsų gynybos pramonė“, – ES įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
Mums reikia sparčiai sustiprinti Europos gynybą.
Ji nurodė, kad „sutartys turėtų būti daugiametės, kad pramonei būtų suteiktas reikalingas nuspėjamumas“, ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad šalys įrangą pirktų kartu, grupėmis, „nes matėme, kaip tai gali būti veiksminga“.
Europos NATO narės pastaraisiais metais maždaug du trečdalius užsakymų teikė JAV bendrovėms.
Prancūzija nori, kad EK paskolų planui skirtų daugiau pinigų, ir taip pat reikalauja, kad jie būtų išleisti tik Europoje. Tuo metu Ispanija nori dotacijų, o ne paskolų.
Apie tai pradėta kalbėti amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ėmus abejoti, ar JAV – Europos saugumo garantas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – turėtų ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį NATO.
Tuo pačiu metu D. Trumpas siekia suartėti su Rusija, kad užbaigtų karą Ukrainoje, o Europa baiminasi, kad Kyjivas gali būti priverstas sudaryti jam nepalankų susitarimą.
Teigdama, kad Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „negalima pasitikėti“, galima tik jį „atgrasyti“, U. von der Leyen pažymėjo, kad Kremlius savo karinėms reikmėms išleidžia „daugiau nei visa Europa kartu sudėjus“.
„Visi norėtume gyventi taikesniais laikais. Tačiau esu įsitikinusi, kad jei panaudosime savo pramoninę galią, galėsime atgrasyti tuos, kurie siekia mums pakenkti, – sakė ji. – Atėjo laikas kurti Europos gynybos sąjungą, kuri vienybe ir stiprybe užtikrintų taiką mūsų žemyne.“
Pagal EK planą taip pat būtų leidžiama valstybėms narėms perskirstyti vadinamuosius sanglaudos fondus, skirtus skurdesnių Europos šalių vystymuisi, ir būtų panaikinami ES skolintojo Europos investicijų banko investicijų į gynybą apribojimai.
Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus tęsiamos diskusijos dėl to, kaip padidinti bloko karinę galią.
