Kadencijos vidurio rinkimai beveik visada tampa savotišku referendumu dėl prezidento partijos, kuri paprastai nukraujuoja. Tačiau respublikonų pastangas įveikti šias istorines nepalankias tendencijas dar labiau sunkina D. Trumpo sprendimai įvesti muitus, pradėti karą Artimuosiuose Rytuose ir imtis brangių rekonstrukcijos projektų Vašingtone, iš esmės nesitariant su Kongresu.
Jo veiksmai tiesiogiai susiję su išaugusiomis degalų ir maisto produktų kainomis bei vis dar aukšta infliacija.
Respublikonai negali dėl šių sprendimų padarinių kaltinti ankstesnių administracijų, nes atsakomybę už juos itin aktyviai prisiėmė pats D. Trumpas. Be to, jiems sunku atsiriboti nuo nepopuliaraus prezidento, kuris reikalauja lojalumo ir nuolat tikina rinkėjus, esą ekonomikos padėtis yra puiki.
Beveik kiekviename rinkimų kampanijos etape prieš antradienio balsavimą D. Trumpas savo veiksmais apsunkino respublikonų pastangas išsaugoti daugumą Kongrese.
Karas Irane „nepalyginamai apsunkina respublikonų galimybes išsaugoti daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate“, per debatus pareiškė Viskonsinui atstovaujantis respublikonas Derrickas Van Ordenas, vienas iš Atstovų Rūmų narių, kuriems gresia didžiausias pavojus pralaimėti rinkimus. Kartu jis pabrėžė remiantis karinius veiksmus.
Trumpo paskutinės minutės pastangos padėti respublikonams gali būti nepakankamos
Respublikonai turi vieną aiškų pranašumą – pinigus.
Nuo rugsėjo su D. Trumpu susijusios politinės organizacijos respublikonams paremti išleido beveik 277 mln. JAV dolerių. Tai milžiniška suma, rodanti, kad šių metų kadencijos vidurio rinkimai gali tapti brangiausiais istorijoje.
Tačiau net ir šių lėšų gali nepakakti Respublikonų partijos pergalei užtikrinti.
D. Trumpo įvesti importo muitai sutrikdė žemės ūkio sektoriaus veiklą ir sukėlė prekybos karą su Kanada, todėl respublikonai buvo priversti užimti gynybines pozicijas rinkimų į Senatą kovose Ajovoje, Mičigane, Kanzase, Nebraskoje, Ohajuje ir Meine.
Karas Irane, kuris, anot D. Trumpo, turėjo baigtis per kelias savaites, tęsiasi jau aštuonis mėnesius, o aiškios jo užbaigimo strategijos vis dar nėra. Tai akivaizdžiai prieštarauja prezidento pažadui nesivelti į konfliktus Artimuosiuose Rytuose.
„Šios administracijos veiksmai tiesiogiai lėmė didėjančias išlaidas“, – Ohajuje sakė buvęs prezidentas demokratas Barackas Obama.
D. Trumpas nereiškė daug užuojautos amerikiečiams, susiduriantiems su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis. Pragyvenimo išlaidų problemas jis vadino „išgalvotomis“, o per mitingą Džordžijoje pareiškė, kad jam „visiškai nusispjauti“ į kritiką dėl degalų kainų, nors kartu džiaugėsi JAV naftos ir dujų bendrovių pelnu.
Tuo pat metu D. Trumpas gerokai praturtėjo – iš kriptovaliutų verslo gavo 1,2 mlrd. JAV dolerių, nors dauguma investuotojų patyrė nuostolių.
Neseniai Virdžinijoje dalyvaudamas demokratų kandidatų į Atstovų Rūmus rinkimų kampanijos renginiuose, buvęs transporto sekretorius Pete'as Buttigiegas pareiškė, kad „mūsų matoma korupcija yra tiesiogiai susijusi su ekonominiais sunkumais, kuriuos patiria žmonės“.
„Šių dalykų negalima atskirti“, – sakė galimu kandidatu 2028 m. prezidento rinkimuose laikomas P. Buttigiegas.
Kai kuriuos rinkėjus taip pat piktina D. Trumpo prioritetai, įskaitant pasakiškai brangius Vašingtono pertvarkymo projektus.
Prie Baltųjų rūmų statoma pokylių salė, kurios statybą Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas pavadino „veikiausiai neteisėta“. Tuo pat metu respublikonų administracija leidžia suprasti, kad dar šią savaitę gali pradėti statyti triumfo arką netoli Arlingtono nacionalinių kapinių.
D. Trumpas taip pat pareiškė nepaisysiantis federalinio teisėjo sprendimo ir dar šį mėnesį įgyvendinsiantis planus uždaryti parką prie Potomako upės, kuriame žmonės jau seniai rengia šeimų iškylas, važinėja dviračiais vaizdingais maršrutais ir už prieinamą kainą žaidžia golfą. Parko vietoje numatyta įrengti „pasaulinio lygio“ golfo aikštyną.
Kadencijos vidurio rinkimai dažnai būna sunkūs prezidento partijai
Istoriškai kadencijos vidurio rinkimai prezidento partijai paprastai būna sudėtingi.
Per ankstesnės D. Trumpo kadencijos vidurio rinkimus 2018 m. demokratai papildomai iškovojo 40 vietų Atstovų Rūmuose, o per respublikono George'o W. Busho antrosios kadencijos vidurio rinkimus 2006 m. – 31 vietą.
Tuo metu respublikonai per B. Obamos prezidentavimą 2010 m. papildomai iškovojo 63 vietas, o 2022 m., prezidentaujant demokratui Joe Bidenui, – mažiau nei 10.
Perbraižius rinkimų apygardų ribas sumažėjo apygardų, kuriose vyksta iš tiesų atkakli kova dėl vietų Atstovų Rūmuose, skaičius. Tačiau D. Trumpas dar labiau apsunkino respublikonų padėtį, kišdamasis į kelias rinkimų į Senatą kovas ir taip padidinamas pavojų partijai galiausiai gali prarasti daugumą.
Teksase kadenciją baigiantis respublikonų senatorius Johnas Cornynas perspėjo, kad D. Trumpo per šių metų pirminius rinkimus paremtas valstijos generalinis prokuroras Kenas Paxtonas yra silpnas kandidatas kovoje su demokratu, valstijos įstatymų leidėju Jamesu Talarico.
„Net tokiose valstijose kaip Teksasas, kuriose aiškiai dominuoja respublikonai, turime trūkumų turinčių kandidatų, kuriems, manau, bus sunku“, – trumpame interviu sakė J. Cornynas.
Net tokiose valstijose kaip Teksasas, kuriose aiškiai dominuoja respublikonai, turime trūkumų turinčių kandidatų, kuriems, manau, bus sunku.
Respublikonams gali pakenkti menkas Trumpo populiarumas
Naujienų agentūros AP ir NORC viešųjų reikalų tyrimų centro duomenimis, D. Trumpo veiklą prezidento poste palankiai vertina maždaug trečdalis suaugusių JAV gyventojų.
Tai mažesnis rodiklis nei J. Bideno populiarumas prieš kadencijos vidurio rinkimus, taip pat mažesnis nei D. Trumpo populiarumas per pirmąją kadenciją, kai prieš rinkimus jį palankiai vertino apie 40 proc. gyventojų.
„Gallup“ apklausų duomenimis, 2006 m. spalį G. W. Busho veiklą palankiai vertino apie 37 proc. suaugusių amerikiečių, o prieš 2010 m. rinkimus B. Obamos veiklai pritarė apie 45 proc.
„Gallup“ prezidento veiklos vertinimo apklausose, kurių bendrovė šiemet atsisakė, buvo kitaip formuluojamas klausimas ir taikoma kitokia metodika nei AP-NORC apklausose, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti.
Ankstesni prezidentai, tokie kaip G. W. Bushas ir B. Obama, mažėjant jų populiarumui leisdavo savo partijų nariams išlaikyti tam tikrą politinį atstumą. D. Trumpas paprastai tokios galimybės nesuteikia, todėl kandidatai imasi subtilesnių priemonių, pavyzdžiui, savo interneto svetainėse nebemini prezidento.
Demokratai toliau didina spaudimą, išleisdami šimtus milijonų dolerių reklamai, kurioje respublikonų kandidatai siejami su D. Trumpu.
Pavyzdžiui, vienoje demokratų reklamoje Mičigane buvęs kongresmenas respublikonas Mike'as Rogersas apibūdinamas kaip „visiškai palaikantis karą ir visiškai palaikantis Trumpą“.
Atstovų Rūmų narė Ashley Hinson, respublikonų kandidatė į Senatą Ajovoje, mėgina suderinti lojalumą D. Trumpui ir politinį savarankiškumą. Prezidentas sekmadienį planuoja šioje valstijoje surengti mitingą.
Per debatus ji pareiškė būsianti D. Trumpo „sąjungininkė, kai tai svarbu Ajovai, tačiau prireikus jam prieštarausianti“.
Po kelių dienų ji kartu su Aplinkos apsaugos agentūros vadovu Lee Zeldinu apsilankė etanolio gamykloje Ajovos Dajersvilio mieste.
Šiuo vizitu siekta pabrėžti jos paramą vienai svarbiausių Ajovos pramonės šakų, tačiau netrukus jai teko atsakinėti į klausimus apie prieštaringai vertinamą D. Trumpo susitarimą su Rusija dėl dyzelino kainų mažinimo.
„Visų rūšių degalų kainų mažinimas ir toliau yra vienas mano prioritetų“, – sakė A. Hinson.
Tačiau Atstovų Rūmų narė pridūrė nerimaujanti dėl sankcijų Rusijai švelninimo.
„Kai tik pradedame kalbėti apie sankcijų Rusijai švelninimą, man kyla šioks toks nerimas“, – tikino ji.
Demokratai taip pat susiduria su rizika
Nepaisant visų respublikonų sunkumų, demokratai taip pat susiduria su rizika. Kai kuriems partijos nariams vis optimistiškiau vertinant savo galimybes, pasigirsta perspėjimų nedaryti pernelyg plačių išvadų iš būsimų rinkimų rezultatų.
„Pyktis Trumpui ilgainiui išblės. Turime įgyvendinti savo pažadus“, – interviu sakė Merilando gubernatorius Wesas Moore'as.
Mičiganui atstovaujanti demokratų senatorė Elissa Slotkin neseniai lankėsi Vengrijoje, kur domėjosi, kaip rinkėjai atmetė ministro pirmininko Viktoro Orbano autoritarinę politiką.
Savo kalboje ji minėjo „lūžio tašką“, kai „visuomenė atsisakys taikstytis su tokio masto korupcija“.
Interviu paklausta, ar Jungtinės Valstijos artėja prie tokio „lūžio taško“, ji atsakė, kad tai „šimto milijonų dolerių vertės klausimas“, ir perspėjo, kad rinkėjai „neįsimyli demokratų“.
„Kadencijos vidurio rinkimai beveik visada yra signalas ir reakcija į valdžioje esančią partiją. Tai, ką darysime nuo sausio 1 d., jei mums pavyks perimti Atstovų Rūmų kontrolę, svyruojantiems rinkėjams parodys, ar jie priėmė teisingą sprendimą“, – kalbėjo E. Slotkin.
Kongreso kadencijos vidurio rinkimai JAV vyks lapkričio 3 d.
(be temos)