ROMA KRATOSI KINIŠKO ŠILKO PANČIŲ

Italija, kurios premjerė Giorgia Maloni į šį postą atėjo kaip populistinį šleifą turinčios dešiniųjų partijos narė, žengia geopolitiškai pragmatišką žingsnį. Roma traukiasi iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“. Ketverius metus Italija buvo vienintele Didžiojo septyneto (G7) ir ES šalimi, pasirašiusia šį planą.

Paveldėta problema

Parašą po Italijos dalyvavimo šiame naujuoju Šilko keliu vadinamame projekte dokumentais G. Meloni paveldėjo iš Giuseppe’ės Conte vadovaujamos kairiųjų ir dešiniųjų populistų koalicijos. Valią dalyvauti šiame geopolitinės naudos Pekinui turinčiame projekte Roma išreiškė per simbolinį prezidento Xi Jinpingo vizitą 2019 m.

Į šią strateginę iniciatyvą, kuri ne tik atvertų naujų transporto kelių Kinijai, bet ir labai padidintų Europos valstybių priklausomybę nuo Pekino, jis nuo 2013 m. investavo 1 trln. JAV dolerių.

Italijos narystė projekte po bandomojo laikotarpio kitų metų kovą būtų tapusi nuolatinė, jei iki 2023 m. pabaigos nebūtų išreikšta priešinga valia. Spaudimą trauktis iš kinų projekto G. Meloni jautė ne tik iš didelės dalies Italijos politikų ir visuomenės, bet ir iš JAV, ES. Tiesa, imdamasi vadovauti vyriausybei, ir ji pati Italijos dalyvavimą šioje inicityvoje vadino klaida.

Kritikai smerkė Kinijos investicijų schemą tvirtindami, kad šis planas yra Trojos arklys Pekino politinei įtakai stiprinti, o jo nauda Romai buvo ribota. Tačiau Roma vengė provokuoti Pekiną ir rizikuoti atsakomaisiais veiksmais prieš Italijos bendroves.

Rugsėjį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime G. Meloni žurnalistams sakė, kad jei Roma pasitrauktų iš projekto, tai nepakenktų santykiams su Kinija.

Geopolitinis sumanymas

Pekinas akcentuoja šios iniciatyvos, kone svarbiausio prezidento Xi Jinpingo geopolitinio projekto, populiarumą: jį pasirašė daugiau kaip 150 šalių nuo Urugvajaus iki Šri Lankos. Pekino tvirtinimu, visame pasaulyje pasirašyta daugiau kaip 2 trln. dolerių vertės sutarčių: dėl greitųjų geležinkelių bėgių, raižančių Pietryčių Aziją, ir didžiulės apimties transporto, energetikos ir infrastruktūros darbų Centrinėje Azijoje.

Iniciatyvos šalininkų teigimu, iniciatyva „Juosta ir kelias“ atneštų į menkiau išsivysčiusių ekonomikų šalis investicijų ir paskatintų globaliųjų Pietų augimą. Tačiau kritikai jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms per brangios.

Atkreipta dėmesio ir į neaiškų kinų kompanijų vykdomų projektų kainų nustatymą. Kai kurios šalys, įskaitant Malaiziją ir Mianmarą, iš naujo derasi dėl sutarčių siekdamos sumažinti kaštus.

Šis projektas leidžia Kinijos infrastruktūros įmonėms įsitvirtinti daugelyje besiformuojančios ekonomikos šalių.

Italijos narystė projekte po bandomojo laikotarpio kitų metų kovą būtų tapusi nuolatinė, jei iki 2023 m. pabaigos nebūtų išreikšta priešinga valia.

Vakarų šalys nerimauja, kad Kinija siekia pertvarkyti pasaulinę pasaulio tvarką savo naudai, kritiški balsai iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse taip pat smerkia, jų nuomone, didėjančią Kinijos įtaką vietos politikai.

Tuo tarpu Vašingtonas įspėjo, kad Kinija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip dingstimi kurti karines bazes visame pasaulyje – prisidengdama tikslu apsaugoti savo investicijas.

Ribota nauda

G. Conte vyriausybės pasirašytame neįpareigojančiame memorandume buvo numatyti platūs įsipareigojimai dėl bendradarbiavimo logistikos, infrastruktūros, finansų ir aplinkosaugos sektoriuose. Tačiau detalių buvo nedaug, o skaidrumo trūkumas pakurstė Italijos sąjungininkų nepasitikėjimą.

Be to, Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani rugsėjį sakė, kad iniciatyva „Juosta ir kelias“ „nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“.

Ekspertai pažymėjo, kad kitos didelės Europos ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, neprisijungė prie iniciatyvos „Juosta ir kelias“, tačiau vis tiek sudarė svarbių prekybos ir investicijų susitarimų.

Apie tai, kad Italija traukiasi iš Kinijos projekto, pirmiausia paskelbta neoficialiai. Trečiadienį laikraštis „Corriere della Sera“, remdamasis neįvardytais šaltiniais vyriausybėje, pranešė, kad apie savąjį sprendimą Roma prieš tris dienas informavo Pekiną.

Nepriima kritikos

Į Romos sprendimą Pekino valdininkai audringai reagavo, pabrėždami, esą iniciatyva „Juosta ir kelias“ šmeižiama.

„Kinija griežtai nepritaria iniciatyvos „Juosta ir kelias“ bendradarbiavimo dėl bendrų statybų šmeižimui ir žlugdymui“, – ketvirtadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. Pekinas taip pat nepritaria „konfrontacijai ir susiskaldymui tarp stovyklų, lemiantiems atsiskyrimą“, pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministerija tiesiogiai nekomentavo Italijos sprendimo, tačiau Wang Wenbinas pažymėjo, kad Italija spalį buvo atsiuntusi atstovų į iniciatyvos „Juosta ir kelias“ forumą Pekine. „Tai įkūnija didžiulį bendrų „Juostos ir kelio“ statybų patrauklumą ir pasaulinę įtaką“, – sakė jis.