Gegužės 4 d. Rumunijos rinkėjai antrą kartą per pusmetį rinks šalies vadovą. Šalis atsidūrė precedento neturinčioje situacijoje, kai pagrindiniu kovos lauku tapo socialinis tinklas „TikTok“. Tradicinių partijų kandidatams tenka kovoti ne tik su kraštutiniais kandidatais, bet ir „TikTok“ algoritmais.

Anuliuoti rinkimai

Precedento neturinti drama Rumunijoje įvyko pernai, po to, kai lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose netikėtai triumfavo iki tol mažai žinomas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatas Călinas Georgescu. Buvęs Jungtinių Tautų (JT)  tarnybų darbuotojas staiga išpopuliarėjo per „TikTok“ platformą ir, aplenkęs favoritais laikytus socialdemokratą Marcelą Ciolacu ir tuometį gynybos ministrą liberalą Nicolae Ciucą, pateko į antrąjį rinkimų turą, kur turėjo susiremti su M. Ciolacu.

Rumunijos KT gruodį anuliavo rinkimų rezultatus. Priežastis – įrodymai, kad rinkimų kampaniją veikė Rusijos įtakos operacija. Rumunijos žvalgybos tarnybos pateikė duomenis, kad C. Georgescu kampanijai padėjo tūkstančiai anksčiau neaktyvių „TikTok“ paskyrų, kurios prieš pat rinkimus pradėjo masiškai platinti jo turinį. Iki rinkimų jo kanalas turėjo vos 120 sekėjų, o po jų – daugiau nei pusę milijono.

Kovo mėnesį „TikTok“ oficialiai pranešė pašalinusi daugiau nei 27 tūkst. netikrų paskyrų, kurios skleidė C. Georgescu ir kraštutinių dešiniųjų partijos AUR lyderiui George'ui Simionui palankią informaciją, siekiant paveikti Rumunijos rinkimų diskursą.

Amerikiečių dėmesys

Sprendimas anuliuoti rinkimus sukėlė kritišką reakciją ne tik C. Georgescu stovykloje, bet ir užsienyje.

Rumunijos reikalų žinovu pasijuto ne tik verslininkas Elonas Muskas, bet ir JAV prezidento šeimos nariai ir JAV viceprezidentas James'as David Vence'as. Vasarį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje pranešimą pastarasis skaitė ne apie saugumą, bet apie europiečių rinkėjų nuotaikas, kuriame Rumunijos teismo sprendimą pavadino nedemokratišku.

Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle X pernykštę rinkimų dramą pavadino „Soroso/marksistų bandymu manipuliuoti rezultatais“, teigdamas, kad ignoruojama tautos valia.

Likus vos kelioms dienoms iki naujų rinkimų, JAV prezidento sūnus apsilankė Rumunijoje. Oficiali priežastis – dalyvauti „Trump Business Vision 2025“ verslo forume. Tik verslo reikalai, neturi nieko bendro su politika, – taip buvo pristatytas vizitas.

Nors oficialiai nebuvo skelbta apie amerikiečio susitikimus su Rumunijos politikais, tikėtina, kad jis susitiko su Victoru Ponta. Dešinysis populistas – vienas iš vienuolikos kandidatų, kurie sekmadienį varžysis dėl rinkėjų balsų.

Tikimybė: neabejojama, kad G. Simionas pateks į antrąjį turą, tad intriga viena – su kuo susikaus lemiamoje dvikovoje. / V. Ghirda / AP / „Scnapix“ nuotr.

Įtempta kova

KT uždraudus, C. Georgescu, prieš kurį pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl galimai melagingos informacijos apie savo rinkimų kampanijos finansavimą ir turtą, šiuose rinkimuose nedalyvauja. Tačiau intrigos ir įtampos dėl manipulavimo naujosiomis medijomis – ne ką mažiau nei per pirmuosius rinkimus.

Rinkimų išvakarėse surengtose apklausose pirmauja kraštutinių dešiniųjų partijos AUR lyderis G. Simionas. Jis – spalvinga figūra. G. Simionas pagarsėjo 2022 m., kai per Parlamento posėdį puolė ministrą, kaltinusį Vladimirą Putiną dėl aukštų dujų kainų Rumunijoje, ir griebė jį už kaklo.

Politikas taip pat sukėlė skandalą, kai pareiškė apie politinius oponentus, jog juos reikėtų „viešai nudirti" – vėliau aiškino, kad tai tik metafora. Rusiją jis yra pavadinęs didžiausia grėsme Rumunijai, Baltijos šalims, Lenkijai, tačiau dabar pasisako prieš papildomą karinę pagalbą Ukrainai.

Apžvalgininkų teigimu, nuo pat 1989 m. revoliucijos Rumunijoje dar niekada nebuvo tokio sudėtingo politinio etapo. Labai tikėtina, kad G. Simionas pateks į antrąjį turą, kuris vyks gegužės 18 d. Didžiausia intriga – jei jis nelaimės pirmajame ture, su kuo sukryžiuos ietis lemiamoje dvikovoje?

Rimtas G. Simiono konkurentas – buvęs premjeras socialdemokratas V. Ponta, kuris, kalbama, turi puikius ryšius su Trumpo šeima ir Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi.

Provakarietiškajam sparnui atstovauja konservatorius Crinas Antonescu, kurį palaiko dabartinė vyriausybė ir kuris dėl rinkimų sutiko grįžti į politiką, ir liberalių reformų šalininkas, Bukarešto meras Nicușoras Danas.

Pastarasis – 55-erių matematikas, studijavęs Paryžiaus elitinėse mokyklose, akcentuoja eurointegracijos svarbą, pasisako už finansinę ir karinę paramą Ukrainai, Europos vaidmenį taikos derybose, kovą su korupcija ir biurokratija. Jis pagarsėjo savo pilietiškumu: agitavo už istorinių pastatų ir žaliųjų plotų išsaugojimą, kovojo su neteisėtais statybos leidimais -- buvo iškelta 500 bylų. 2012 m. N. Danas pirmą kartą kandidatavo į merus, po ketverių metų įkūrė partiją ir pirmą kartą tapo miesto administracijos vadovu.

Liberalų kandidatams koją kiša nesutarimai, mažinantys galimybes patekti į antrąjį turą. Elena Lasconi buvo liberalios reformų partijos USR kandidatė, tačiau jau prasidėjus kampanijai, partija atsiėmė savo paramą ir skyrė ją N. Danui. Šis netikėtas manevras sukėlė problemų – dėl teisinių niuansų nei E. Lasconi, nei N. Danas negavo partijos pinigų, skirtų rinkimų kampanijai. Bukarešto meras turėjo pasitenkinti tik 2 mln. eurų rinkimų kampanijos biudžetu, kai jo konkurentas C. Antonescu – net 7 mln. eurų.

Be to, dėl naujų taisyklių eiliniai piliečiai bijo aktyviai remti N. Dano kampaniją socialiniuose tinkluose. Nors USR partija kaip organizacija negali jo reklamuoti socialiniuose tinkluose, atskiri partijos nariai teoriškai galėtų tai daryti, tačiau baiminasi naujų apribojimų.

Kai kurių kandidatų populistinė retorika patinka daliai rinkėjų. Pasak sociologo Adriano Hatos, šalis išgyvena ekonominę krizę – biudžeto deficitas siekia 9 proc. bendrojo vidaus produkto, viduriniosios klasės pragyvenimo lygis krenta, auga skirtumai tarp regionų. Tokiomis aplinkybėmis pasitikėjimas valdančiaisiais konservatyviąja PNL, socialdemokratų PSD ir vengrų tautinės mažumos partija UDMR, nėra didelis, o populistiniai pažadai atrodo patrauklūs – ypač socialiniuose tinkluose verdant tikram kultūriniam karui, kur aktyviai siautėja aršūs narystės ES ir vakarietiškų vertybių kritikai.

Mūšiai „TikTok“

Reaguojant į pirmuosius prezidento rinkimus Rumunijoje, buvo pradėtas „TikTok“ tyrimas. Pagal ES Skaitmeninių paslaugų įstatymą, socialiniai tinklai yra įpareigoti kovoti su neteisėtu turiniu ir saugoti vartotojus nuo su rinkimais susijusios dezinformacijos.

Platforma subūrė 120 ekspertų Rumunijos rinkimų darbo grupę, kuri sutelkė dėmesį į slaptas kampanijas, galinčias turėti įtakos rinkimams, ir atliko keletą bandymų, siekdama užkirsti kelią galimiems pavojams. „TikTok“, kurio atstovai buvo pakviesti į Bukareštą, taip pat pareiškė, kad šiuo metu palaiko glaudžius ryšius su Rumunijos valdžios ir vietos institucijomis.

Rumunija turi tam tikrų problemų, ir, mano nuomone, šie prezidento rinkimai gali padėti rasti sprendimus kai kurioms iš jų.

Centristinė Rumunijos vyriausybė įvedė griežtesnes taisykles, kuriomis aiškiau apibrėžiamas politinis lobizmas ir finansavimo teisėtumas. Sugriežtinus taisykles, klaidinantis turinys dabar gali būti pašalintas iš platformų telekomunikacijų reguliavimo institucijos prašymu.

Valydamasi nuo Rusijos įtakos, Rumunija per pastarąjį pusmetį išsiuntė penkis rusų diplomatus – surinkta įrodymų, kad jie bandė užmegzti ryšius su kraštutinių dešiniųjų aktyvistais ir finansuoti dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose.

„TikTok“ išlieka pagrindiniu kraštutinių dešiniųjų komunikacijos kanalu – iš 19 mln. Rumunijos gyventojų net 9 mln. naudoja šią platformą, o „TikTok“ algoritmai vis dar skatina emocingą ir poliarizuotą turinį.

Anot Bukarešto Nacionalinio politikos mokslų ir administravimo universiteto vyresniosios lektorės Madalinos Botan, tokioje ekosistemoje žaidėjai, suprantantys platformos logiką ir sugebantys kurti vizualiai ir emociškai patrauklų turinį, turi didelį pranašumą, nepriklausomai nuo perduodamo pranešimo teisingumo. Jos teigimu, tiek C. Georgescu, tiek G. Simionas, seniai perpratęs „TikTok“ galimybes, vis dar sulaukia neproporcingai didelio dėmesio.

„Esu įsitikinęs, kad esame geriau pasirengę", – sakė laikinai Rumunijos prezidento pareigas einantis Ilie Bolojanas, įspėdamas apie galimus naujus hibridinius išpuolius, kuriais siekiama suskaldyti visuomenę.

Tačiau politikos marginalų valia kovoti ne politine programa, o manipuliuojant medijų įrankiais – niekur nedingo.

„TikTok“ atkakliai kritikuojami nuosaikūs kandidatai, tokie kaip N. Danas, kurių pareiškimai yra išjuokiami. Neseniai paskelbtame vaizdo įraše, kuriame panaudotas pašiepiantis filmo garso takelis ir svirplių garsai, šaipomasi iš neseniai vykusios šio kandidato spaudos konferencijos, kurioje jis sakė: „Rumunija turi tam tikrų problemų, ir, mano nuomone, šie prezidento rinkimai gali padėti rasti sprendimus kai kurioms iš jų.“ Bukarešto meras pridūrė, kad tapo daugybės įtartinų sekėjų auka.

Vietos žiniasklaidos priemonės „HotNews“ tyrimas rodo, kad senos paskyros, kurios anksčiau skleidė C. Georgescu ir jo naratyvui palankią informaciją, pradėjo platinti prorusiškus ir komunistinę nostalgiją keliančius pranešimus. Tyrimo metu buvo rasta tūkstančiai pranešimų su suklastotais Rusijos prezidento pranešimais rumunams, kuriuose jis teigė, kad gali tapti kitu Rumunijos vadovu ir „išlaisvinti“ šalį.

Manipuliacijos galimybės

Rumunijos rinkimų kampanijoje įgalinama schema, kurią naudoja ir Kremlius, skleisdamas melagienas: kai už pinigus užsienio žiniasklaidoje arba nuomonės formuotojų kanaluose paskelbiama tendencinga informacija, kuri vėliau pompastiškai retransliuojama suteikiant jai nepelnytai daug reikšmės.

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung" (FAZ) išsiaiškino, kad G. Simiono komandos nariai mokėjo už straipsnius Austrijos žiniasklaidoje. „G. Simiono šalininkai perka turinį Austrijoje, kuris vėliau rumunų kalba platinamas kaip tariama žurnalistinė medžiaga, siekiant sudaryti įspūdį apie jo populiarumą užsienyje", – rašo FAZ.

Pasak vokiečių leidinio, Austrijos naujienų agentūros APA padalinys „APA-OTS Originaltext-Service GmbH" už pinigus platina pranešimus netikrindamas turinio. Toks pranešimas kainuoja iki 10 tūkst. eurų. Vėliau šie pranešimai rumunų portaluose pristatomi kaip neva žurnalistiniai produktai, teigiant, kad tai „Austrijos žiniasklaidos pranešimai", nors iš tiesų tai tėra apmokėta reklama.

FAZ pateikia konkretų pavyzdį. Kovo 20 d. per agentūrą APA buvo išplatintas tekstas, pavadintas „Kandidatas į Rumunijos prezidentus lankosi baroko koncerte su Walteriu Rosenkranzu". Tekste G. Simionas vadinamas perspektyviausiu kandidatu Rumunijos prezidento rinkimuose, vizito priežastimi nurodomas J. S. Bacho koncertas, kurio vienas organizatorių – Laisvės partijos (FPÖ) politikas, Austrijos parlamento prezidentas W. Rosenkranzas. Pranešime teigiama, kad G. Simionas stengiasi „atgauti savo tautiečių pasitikėjimą demokratija".

Vėliau Rumunijos portale „Ziarul Românesc" tas pats tekstas buvo pateiktas su kitokia antrašte: „George’as Simionas atvyksta į Vieną, Austrijos spauda praneša apie dalyvavimą kultūriniame renginyje". Svarbus niuansas: Austrijos spauda apie šį vizitą nieko nepranešė – tiesiog platinta apmokėta reklama. Tačiau rumuniškajai auditorijai buvo norima įpiršti, esą G. Simionas yra toks svarbus ir gerbiamas, kad net jo privatus koncerto lankymas nusipelno Austrijos žiniasklaidos dėmesio.