Svarbios Europos galios, tarp jų Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK), siekia didinti karines išlaidas, į Baltuosius rūmus sausį sugrįžus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Europa nuogąstauja, kad JAV nebėra įsipareigojusios dėl jos gynybos.
D. Trumpui stengiantis užmegzti glaudesnius ryšius su Kremliumi, Rusija nemažą dalį savo pykčio dėl karo prieš Ukrainą nukreipė į Europą ir vadina Europos Sąjungą (ES) bei JK pagrindinėmis kliūtimis taikai.
„Didžioji dalis signalų iš Briuselio ir Europos sostinių yra susiję su planais militarizuoti Europą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Europa ėmėsi militarizuotis ir virto tam tikra karo šalimi“, – tvirtino jis.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), drauge su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) vadovaujantis pastangoms suformuoti vadinamąją norinčiųjų koaliciją, į susirinkusius kariuomenių vadus kreipsis vėliau.
Ir K. Starmeris, ir E. Macronas yra sakę, kad nori nusiųsti į Ukrainą taikdarių, prižiūrėti paliaubų tarp Maskvos ir Kyjivo. Rusija tokią idėją kategoriškai atmeta.
