„Bet kokia operacija su Rusijos valstybės turtu be Rusijos sutikimo yra vagystė. Taip pat aišku, kad Rusijos valstybės lėšų vagystė turės toli siekiančių pasekmių“, – pažymėjo S. Nečajevas naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime.

Pasak ambasadoriaus, šis „precedento neturintis žingsnis“ gali „sugriauti Europos Sąjungos verslo reputaciją ir įtraukti Europos vyriausybes į nesibaigiančias bylas“.

„Iš tiesų tai kelias į teisinę anarchiją ir pasaulinės finansų sistemos pamatų sunaikinimą, kuris pirmiausia smogs Europos Sąjungai“, – aiškino jis.

„Esame įsitikinę, kad Briuselyje ir Berlyne tai suprantama“, – pažymėjo S. Nečajevas.

Anot jo, šis ES planas rodo, kad Europa neturi „didelių išteklių“, reikalingų toliau remti Ukrainą.

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovė pristatė planą, pagal kurį Ukrainai per dvejus metus būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas.

Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.

ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.

Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot (Maksimas Prevo) trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.

Europos lyderiai gruodžio 18 ir 19 dienomis Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo klausimu.

Dauguma ES lyderių pritaria tam, jog Rusijos įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.