Rusijos opozicionieriai atkreipė dėmesį, kad maždaug kas dešimt metų Rusijoje išleidžiamas naujas istorijos vadovėlis, kuris prieštarauja visiems ankstesniems.
2002 metais tokiame vadovėlyje buvo pažymima, kad santykius temdo skausmingas rusakalbių gyventojų klausimas, tačiau ne visur. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad Lietuvoje jokių problemų nėra.
Vėlesniame vadovėlyje, 2013 metais, buvo rašoma, kad Lietuva, Latvija ir Estija jau įstojusios į Europos Sąjungą ir NATO. Vadovėlyje tonas buvo pastebimai pasikeitęs. Be rusakalbių teisių pažeidimų, buvo nuolat minima esą perrašoma istorija ir išjuokiama istorinė atmintis.
Paskutiniame, pernai išleistame istorijos vadovėlyje jau rašoma, kad Baltijos valstybės visada buvo atvirai priešiškos Rusijai, jos remia bet kokias antirusiškas iniciatyvas. Čia vadovėlyje minimi nacių baudžiamųjų dalinių kolaborantai, o Baltijos šalių gatvėse esą vyksta buvusių SS karių ir jų rėmėjų eitynės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turbūt mažai ką stebina, kad režimai išnaudoja švietimo sistemą jaunimo indoktrinacijai, nuteikimui prieš kaimynus bei ruošia dirvą agresyviam elgesiui“, – komentavo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tokie vadovėlių pakeitimai Rusijoje nestebina ir Lietuvos istorikų.
„Karas istorijoje ir tarp istorikų karštesnis ar vėsesnis – jis vyksta nuolat“, – tvirtino istorikas Algimantas Kasparavičius.
Be to, istorikas atkreipė dėmesį, kad maždaug iki Krymo užgrobimo Lietuva nuo kitų Baltijos šalių buvo vertinama skirtingai esą mūsų įstatymai rusakalbių atžvilgiu buvo švelnesni. Tačiau po Krymo situacija pasikeitė. Tiesa, ypač stebina melas, kad Lietuvoje vyksta nacių eitynės.
„Vadovėlyje parašyta informacija priklauso nuo konkretaus Rusijos mokytojo ir kaip jis per pamoką vaikams paaiškins“, – kalbėjo A. Kasparavičius.
Nacistinės Vokietijos SS divizijoje tarnavusių latvių eitynės vykdavo Rygoje, tačiau jau keleri metai jų nėra ir pas kaimynus.
Tiesa, panašus melas prieš 2022 metų invaziją Rusijoje buvo skleidžiamas ir apie Ukrainą.
„Kai kyla konfliktas, jam gali būti ruošiamasi iš anksto per vadovėlius, t. y. indoktrinuojant savo visuomenę. Prieš pradedant karą priešą reikia dehumanizuoti“, – sakė A. Kasparavičius.
Antirusiškumu Baltijos šalis bei Lenkiją kaltina ir dabartinė oficiali Rusijos valdžia.
„Draugiškų jausmų deficitas, imkime Lenkiją. Su Lenkija turime problemą. Su Baltijos šalimis tikrai daug problemų – jie visą laiką mūsų kažkodėl bijo ir demonizuoja“, – aiškino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tiesa, Lietuvos politikai siūlo D. Peskovui neapsimetinėti, o pasižiūrėti į veidrodį.
„Kai nesugebi sukurti normalios gerovės valstybės gyventojams, kai yra didžiulės socialinės takoskyros, tuomet turi sukurti išorinį priešą visuomenei kontroliuoti ir valdyti“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai, kad Rusijos visuomenė yra nejautri kariuomenės vykdomiems brutaliems nusikaltimams Ukrainoje, rodo, kiek giliai ji serga“, – neslėpė K. Budrys.
Tačiau buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas prisiminė, kad ir šiltesniais laikais Rusijoje būdavo įvairiausių priekaištų Lietuvai.
„Man dirbant ambasadoriumi Rusijoje vykdavo ir demonstracijos piketai po langais esą pažeidžiame žmonių teises“, – dalijosi jis.
Toks Baltijos šalių menkinimas vyksta nuolat. Dar pernai vasarą Maskvos centre išstatyti plakatai, kuriuose Lietuva vadinama Europos marionete, o latvių tautos esą iš viso nėra.
(be temos)
(be temos)
(be temos)