ES tebėra populiari tarp Rytų Europos šalių, kurios prieš penkerius metus prisijungė prie Bendrijos, gyventojų, tačiau nemažai jų nedalyvaus birželį vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, nes nepuoselėja vilčių, kad gyvenimas po jų pagerės.

Buvusiam komunistiniam Vidurio ir Rytų Europos regionui, kurio valstybės dar visai neseniai galėjo džiaugtis sparčiu jų ūkio augimu, skaudžiai smogė pasaulinė ekonomikos krizė, dėl kurios kelios naujosios Bendrijos narės - Vengrija, Latvija ir Rumunija - buvo priverstos skubiai prašyti Tarptautinio valiutos fondo paskolų.

Narystė Bendrijoje laikoma tam tikra saugumo garantija tokiais neramiais laikais ir paskatino kai kurias šalis, tarp jų Lenkiją, paspartinti pasirengimą numatytam euro įvedimui.

"ES tebėra patraukli daugumai naujųjų Bendrijos rytinių valstybių piliečiams. Daugelyje šalių įsigalėjęs supratimas, kad narystė Bendrijoje saugo jas nuo skaudžiausių ekonominės krizės padarinių", - savo komentare rašė Varšuvoje įsikūręs proeuropietiškas mokslinių studijų centras "DemoEuropa".

"Dėl šios priežasties rinkimai į Europos Parlamentą daugumoje naujųjų ES narių veikiausiai netaps protesto balsavimu prieš ES ar proeuropietišką isteblišmentą, nors šalyse, kur krizę pagilino prastas ūkio tvarkymas...valdančiosios partijos greičiausiai patirs skaudų pralaimėjimą", - rašė "DemoEuropa".

2004 metų gegužę per "didįjį sprogimą" prie ES prisijungė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir mažos Viduržemio jūros salos Kipras bei Malta.

Daugiau nei 375 mln. žmonių 27 ES valstybėse galės dalyvauti birželio 4-7 dienomis vyksiančiuose rinkimuose į Europarlamentą.

Čekijoje, kurios prezidentas Vaclavas Klausas yra griežtas euroskeptikas, neseniai atlikta apklausa parodė, kad tik 15 proc. šalies gyventojų nepatenkinti naryste ES.

Lenkijoje, kuri yra didžiausia Bendrijos narė, priklausiusi komunistiniam blokui, net 85 proc. rinkėjų pritaria narystei ES, rodo apklausos.

Vengrijoje, kurios ekonomika šiais metais, prognozuojama, smuks beveik 7 proc., rinkėjai taip pat toliau tvirtai remia ES ir nekaltina Briuselio dėl šalį užgriuvusių negandų.

Bulgarijoje, kuri drauge su Rumunija prie ES prisijungė 2007-aisiais, bloko institucijomis pasitikima kur kas labiau nei šios Balkanų valstybės korupcijos skandalų persekiojama vyriausybe ir parlamentu.

Regiono valstybėse atliktos apklausos leidžia daryti prielaidą, kad palankiausiai Bendriją ir narystės joje teikiamą naudą vertina jaunesni, geresnį išsilavinimą įgiję žmonės.

"Šalyje vykdoma daugybė ES finansuojamų projektų, o man asmeniškai didžiausias narystės privalumas yra laisvas darbo jėgos judėjimas", - sakė 27-erių metų čekas Janas Kolarikas, dirbantis kelionių organizavimo srityje.

Po 2004 metų plėtros milijonai rytų europiečių persikėlė gyventi į Vakarų Europą, daugiausiai į Didžiąją Britaniją ir Airiją, ieškodami geriau apmokamo darbo ar norėdami studijuoti, tačiau vėliau kai kurie jų sugrįžo į gimtinę, nes daugelyje senųjų narių gilėja recesija.

"Gerai, kad ES parama ir paskolos padeda Vengrijai kovoti su ekonomikos krize", - sakė 26 metų Adrienna Szabo, kuri Budapešte moko užsieniečius vengrų kalbos.

Tačiau ji, kaip ir nemažai kitų regiono šalių gyventojų, sakė, kad jiems labiau rūpi spartus kainų augimas ir didėjantis nedarbas, o ne dažnai ES darbotvarkėje dominuojantys gana abstraktūs klausimai, tokie kaip institucinė reforma.

"Žmonėms labiau rūpi, kaip mūsų vyriausybės dabar apkarpys socialines išmokas", - sakė banke dirbantis 26 metų Dainis Skrinda iš Latvijos, kurios ekonomiką ištiko didžiausias nuosmukis ES. Prognozuojama, kad šiais metais ji gali smukti 16,5 procento.

"Manau, rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose bus mažas, nes žmonės nebenori dalyvauti. Neliko vilties ar pasitikėjimo. Sunku pasakyti, ar kas nors išties pagerėjo mums prisijungus prie ES", - pridūrė D.Skrinda.

Nedidelio rinkėjų aktyvumo, kuris prognozuojamas ir Vakarų Europoje, priežastis bus mažas supratimas apie Europos Parlamento vaidmenį ir galbūt klaidingas įsitikinimas, kad Bendrijos naujokėms šioje institucijoje skirta per mažai vietų ir dėl šios priežasties jos iš esmės negali daryti realios įtakos, rašo "DemoEuropa".

Vakarų Europos šalyse būgštaujama, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pasitarnauti politikos užribyje esančioms politinėms jėgoms, ypač kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurios naudojasi rinkėjų nepasitenkinimu ir kursto baimes dėl etninių mažumų, tokių kaip romai, ar nacionalinio suvereniteto praradimo.

Gatvėse girdimi skundai liudija, kad tokios populistų skleidžiamos idėjos paklausios.

"Lenkija iš tiesų jau neegzistuoja. Šalis yra tik teoriškai, nes ES įstatymai viršesni už nacionalinius įstatymus", - sakė Varšuvos gyventojas 68 metų Stefanas Kozlowskis.

"Briuselis nedaro nieko, kad padidėtų lenkų uždarbis bei pensijos, ir nepadeda pagerinti sveikatos paslaugų teikimo, kuris yra apgailėtinas", - pridūrė jis.

Budapešte į pensiją išėjęs 74 metų inžinierius Tamasas Nyeki sakė, kad iš esmės narystė ES yra geras dalykas, tačiau jam ji neatnešė jokios naudos ir jis, kaip nemažai vyresnio amžiaus rinkėjų, jaučia nostalgiją laikams, kai šalį valdė komunistai.

"Valdant senajam režimui aš gerai gyvenau, turėjau gerą butą, darbą. Netgi galėjau kelis kartus išvykti į užsienį", - sakė jis.