S. CICHANOUSKAJA: BALTARUSIJAI UŽDARIUS SIENAS, PILIEČIAI TAPO ĮKAITAIS

Baltarusijai uždraudus palikti šalį beveik visiems šalies piliečiams, jie tapo režimo įkaitai savo šalyje, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Mes suprantame, kad dabar Baltarusijos žmonės tapo įkaitais savo šalyje – tie, kurie yra kaltinami, dabar nebetruri jokios galimybės išvykti iš šalies. Bet šią situaciją lėmė režimas, ne Europos Sąjungos lyderių sprendimai, Lukašenka yra tas, kuris įstūmė šalį į šią situaciją“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat teigė, kad Europos Sąjungos šalys galėtų imtis sprendimų plačiau atverti sienas nuo režimo bėgantiems baltarusiams.

„Tai yra Europos Sąjungos šalių sprendimai, mes negalime jų paveikti, bet mes pasisakome už sausumos sienų atvėrimą baltarusiams, kuriems pavyko ištrūkti“, – sakė ji.

S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačiorka tvirtino, kad biuras šiuo metu kalbasi su Lenkijos vyriausybe bei Lietuvos užsienio reikalų ministerija apie galimybes palengvinti baltarusiams galimybes pereiti sieną.

„Deja, tai labai sudėtinga, kadangi žmonės yra tiesiog paimami iš autobusų, automobilių, jie apgręžiami be jokių paaiškinimų. Mes reikalaujame atverti sienas, mes manome, kad Lukašenka pažeidžia tarptautinę teisę, jis pažeidžia pamatines teises – laisvę judėti. Ir mes dirbsime dėl to su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Jungtines Tautas“, – sakė F. Viačiorka.

S.Cichanouskaja savo kalboje dar kartą atkreipė dėmesį, kad režimas „žudo žmones gatvėse ir kalėjimuose“, ji priminė apie Baltarusijos kalėjime prieš dvi savaites mirusį opozicionierių Vitoldą Ašurką, taip pat Dmitrijų Stachovskį, kuris kalėjime neišlaikė spaudimo ir nusižudė, ilgai kalintą ir kankintą Sciapaną Latypavą, jis teismo salėje  bandė persipjauti kaklą ir riešus.

„Mes žinome, kas įvyko su Sciapanu tik dėl to, kad teismo metu jis perpjautų venų kaina sugebėjo mums papasakoti tiesą. Bet mes nežinome, kas šiuo metu vyksta su Ramanu Pratasevičiumi ir Sofija Sapega. Mes palaikome ryšį su Ramano tėvais, ir yra rimtas pagrindas teigti, kad iš Ramano jėga bando išgauti „parodymus“. Mes nežinome, kas vyksta daugiau nei su 450 politinių kalinių ir tūkstančiais žmonių, kurie sėdi kalėjime, bet dar nėra pripažinti „sąžinės kaliniais“, – kalbėjo ji.

S. Cichanouskaja Aliaksandro Lukašenkos teiginius, jog R. Pratasevičiaus gali laukti mirties bausmė, bet ne dėl veiklos Baltarusijoje, o dėl jo veiksmų kare Rytų Ukrainoje, vertina kaip „akivaizdžią režimo provokaciją“.

„Jie manipuliuos šiais teiginiais, bet kol jie neįrodyti, tai nėra pagrįsta“, – kalbėjo ji.

Baltarusijoje po pernai rugpjūtį vykusių rinkimų, kuriuose laimėtoju paskelbtas ilgametis autoritarinis lyderis A. Lukašenka, šalį buvo kelis mėnesius apėmę beprecedenčiai masiniai protestai. Vakarai ir opozicija rinkimus laiko suklastotais.

Įtampą sustiprino gegužės 23-iąją A. Lukašenkos režimo perimtas ir Minske nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, juo skridę tinklaraštininkas R. Pratasevičius bei jo draugė S. Sapega buvo suimti.

Vakarai pasmerkė incidentą bei pradėjo tarptautinį teisėsaugos tyrimą, ėmėsi svarstyti griežtesnes sankcijų Minskui.

Sieks, kad J. Bidenas pristatytų V. Putinui Baltarusijos opozicijos planą

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sieks, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pristatytų Baltarusijos opozicijos „krizės sprendimų“ planą.

Opozicijos lyderės patarėjas Franakas Viačiorka žurnalistams Vilniuje trečiadienį teigė, kad po S. Cichanouskajos antradienio susitikimo su JAV senatoriais Vilniuje Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba ketina perduoti savo matomus krizės sprendimus JAV vadovams.

„Mes norime, kad prezidentas Bidenas aptartų mūsų poziciją, mūsų siūlymus dėl krizės sprendimų: kertinis šio scenarijaus akmuo yra laisvi ir sąžiningi rinkimai. Mes pabrėžiame, kad tai nėra susiję su geopolitiniais klausimais, mes pabrėžiame, kad prieš naujus rinkimus visi politiniai kaliniai turi būti paleisti ir smurtas turi liautis“, – sakė F. Viačiorka.

Pati S. Cichanouskaja sakė jaučianti kaip niekada stiprią JAV paramą.

„Mes jaučiame Jungtinių Valstijų norą mums padėti, jie, kaip viena iš demokratiškiausių valstybių, supranta mūsų skausmą, dėl ko mes kovojame, mes tokio JAV palaikymo niekada anksčiau nepatyrėme. Tad kalbėsime apie kankinimus Baltarusijoje, apie žmones kalėjime, apie tai, kad 9 mln. baltarusių dabar yra pagrobtame lėktuve – taip mes šiuo metu jaučiamės“, – sakė S. Cichanouskaja.

Ji tvirtino pastarosiomis dienomis bendravusi su Nyderlandų, Estijos, Austrijos vadovais, Jungtinių Valstijų senatoriais Vilniuje, Lenkijos prezidentūros, saugumo tarnybų atstovais, o artimiausiu metu aptarti Baltarusijos situacijos vyks į Varšuvą, Prahą, Berlyną. Birželį ji taip pat ketina dalyvauti ES Užsienio reikalų taryboje, viešėti JAV Senate.

„Aš ir mano komanda, visos demokratinės jėgos ir visi baltarusiai toliau darysime viską, ką galime, kad užtikrintumėme, jog šie siaubingi nusikaltimai mūsų šalyje baigtųsi ir niekada nebepasikartotų“, – teigė Baltarusijos opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja sakė sieksianti, kad A. Lukašenkos valdymas būtų pripažintas „kriminaliniu režimu“, taip pat žadėjo toliau bendradarbiauti su teisininkais rengiantis tarptautiniam tyrimui dėl daugybės režimo įvykdytų „nusikaltimų žmoniškumui“.

Ji teigė, kad jos biuras taip pat sveikina pradėtą tarptautinį teisėsaugos tyrimą dėl „Ryanair“ lėktuvo pagrobimo.

Baltarusijos opozicijos lyderė taip pat sveikino ES svarstomas naujas sankcijas režimui kartu didinant paramą Baltarusijos žmonėms, patvirtintą 10 mlrd. dolerių paramos Baltarusijai planą po naujų demokratiškų rinkimų bei asmeniškai dėkojo Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen), Lenkijai, Lietuvai ir kitoms planą parėmusioms valstybėms.

Ji pabrėžė, kad nepaisant režimo stiprinamų represijų, protestai Baltarusijoje tęsis, o į pagalbą jiems koordinuoti ateis „ByPol“ analitinio centro parengti išmanieji sprendimai.

Rusijos ir JAV prezidentų susitikimas rengiamas gilėjant represijoms Baltarusijoje bei Vakarų spaudimui Rusijai ir Baltarusijai dėl žmogaus teisių bei demokratijos principų laikymosi, jis turėtų įvykti birželio 16 dieną Ženevoje.