Nepalankios aplinkybės

Paprastai ramiai praeinantys savivaldos rinkimai šiemet yra kaip niekad svarbūs.

Šeštadienį 64 savivaldybėse registruoti piliečiai turės teisę išrinkti tiek atstovaujamąsias institucijas (Sakrebulo – savivaldybių tarybas), tiek vykdomosios valdžios atstovus – merus.

Iki šių rinkimų likus mažiau nei metams, „Sakartvelo svajonė“ įgyvendino fundamentalius pakeitimus, kurie suteikia jai pranašumų. Buvo panaikinta 40 proc. riba tarybas renkant pagal mažoritarinę sistemą ir padidintas šiuo būdu renkamų atstovų skaičius. Pagal proporcinę sistemą renkamiems kandidatams sudarytos blogesnės sąlygos, pakeista rinkimų formulė, kad ji būtų palanki geriausią rezultatą gavusiai partijai, kuria, žinant administracines galimybes, taptų esančioji valdžioje.

Sakartvelo tarptautinės rinkimų stebėjimo asociacijos vertinimu, trys Venecijos komisijos Geros rinkimų praktikos kodekse nurodytos sąlygos – pagrindinių teisių laikymasis, rinkimų įstatymo stabilumas ir procedūrinių garantijų buvimas – didžiąja dalimi neįvykdytos, o tai gerokai sumenkina laisvų, teisingų ir konkurencingų rinkimų perspektyvą.

Negalime leisti, kad tokį europietišką miestą kaip Tbilisis valdytų žmogus, veikiamas Rusijos įtakos. Todėl mes dalyvaujame.

Po pernykščių rinkimų „Sakartvelo svajonės“ sustiprino rinkimų komisijos kontrolę.

Kaip ir pernai vykusiuose parlamento rinkimuose, renkant savivaldą bus naudojamos elektroninės technologijos. Skelbiama, kad šiemet atlikta techninių pakeitimų, tačiau skepsis, kad valdantieji ir vėl nepasinaudos galimybe suklastoti balsavimo rezultatus, neslūgsta.

Nutraukdama dviejų dešimtmečių precedentą, vyriausybė nepakvietė ESBO tarptautinės stebėjimo misijos, Centrinė rinkimų komisija apribojo vietos stebėtojų teises.

Skirtinga opozicijos taktika

Septyniolika politinių partijų kreipėsi į Centrinę rinkimų komisiją dėl registracijos savivaldos rinkimuose, iš jų keturiolika buvo patvirtintos. Septynios opozicijos partijos, įskaitant „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“ ir „Koaliciją už pokyčius“, boikotuoja rinkimus.

„Tai ne rinkimai, nes rezultatas jau iš anksto žinomas, – portalui „Das Parlament“ sakė didžiausios opozicijos partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ pirmininkė Tina Bokučava. – Tai tokie pat rinkimai, kokie vyksta Rusijoje.“ Kaip ir visi opozicijos politikai Sakartvele, T. Bokučava boikotavo savo mandatą, iškovotą pernai vykusiuose Parlamento rinkimuose. Jų oficialaus rezultato opozicija nepripažįsta, laiko juos klastote.

Kitokią taktiką pasirinko liberalios partijos „Girchi“ bei „Lelo“ ir labiau socialdemokratinė partija „Už Sakartvelą“. Dvi pastarosios partijos netgi iškėlė bendrą kandidatą į sostinės mero postą – Iraklį Kupradzę.

„Negalime leisti, kad tokį europietišką miestą kaip Tbilisis valdytų žmogus, veikiamas Rusijos įtakos. Todėl mes dalyvaujame“, – aiškino I. Kupradzė. Jis turi omenyje dabartinį Tbilisio merą Kachą Kaladzę, kuris kartu yra ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ generalinis sekretorius, sostinę valdo jau aštuonerius metus ir, be kita ko, pagarsėjo ES lyderių šmeižimu.

„Reikia naudoti kiekvieną kovos lauką, kad būtų išvengta visiško valdžios konsolidavimo Bidzinos Ivanišvilio rankose“, – „Laisvės radijui“ sakė I. Kupradzė, pabrėždamas, kad „Sakartvelo svajonės“ šešėlinis vadovas, turtingiausias šalies žmogus, kovoja prieš Sakartvelo nacionalinius interesus – trikdo integraciją į ES ir NATO, kurią konstitucija įvardija kaip šalies raidos tikslą.

Tačiau atsilaikyti rinkimuose dalyvaujančiai opozicijai itin sunku. Iš įvairių šalies vietų pranešta apie opozicijos kandidatus, pasitraukiančius iš rinkimų maratono. Kai kurie atvirai sako patyrę vietos įtakingų verslininkų spaudimą atsiimti kandidatūras ir padarė tai „Sakartvelo svajonės“ naudai.

Opozicinės partijos „Federalistai“ atstovė Tamara Čergoleišvili apskritai ragina sąmoningai „neišpūsti beviltiškai besijaučiančių piliečių lūkesčių“.

Represijų mastas

Žmogaus teisių organizacijų teigimu, nuo praėjusių metų protestų valdžios institucijos įkalino apie 60 valdžios oponentų, žurnalistų. Buvo įkalinta vienuolika opozicijos lyderių, tarp kurių – keturių partijų lyderiai. Be kita ko, jie kaltinami parlamento komisijos, kuri turėtų tirti tariamai Vieningojo nacionalinio judėjimo padarytas nusikalstamas veikas, posėdžių ignoravimą. Parlamentas yra neteisėtas, o kartu su juo ir komisija, teigia opozicijos politikai. „Tai ne tyrimo komisija, tai vyriausybės instrumentas veikti prieš savo priešininkus“, – sakė vienas iš įkalintųjų, „Lelo“ atstovas Badri Džaparidze.

Po 2024 m. parlamento rinkimų įvykusių politinių pokyčių itin pablogėjo valdantiesiems oponuojančių politinių organizacijų finansinė padėtis. Keturios pagrindinės opozicijos partijos neteko valstybės dotacijų, kurias gaudavo įvertinus parlamento rinkimų rezultatus, o 80 proc. partijoms skirtų biudžeto lėšų liko „Sakartvelo svajonės“ rankose.

Dar neseniai pažangia kandidate į ES laikytoje šalyje dramatiškai pablogėjo ir spaudos laisvės situacija. Po pernykščių rinkimų „Sakartvelo svajonė“ priėmė keletą įstatymų pakeitimų, kurie dar labiau apribojo žiniasklaidos veiklą ir suteikė Komunikacijų komisijai cenzūros įrankių.

Pakeistas Žodžio ir išraiškos laisvės įstatymas – įrodinėjimo pareiga šmeižto bylose perkelta kaltinamiesiems, susilpninta šaltinių anonimiškumo apsauga. Buvo apribotos galimybės nušviesti teismo procesus. Tuo tarpu ieškiniai ir baudos nepriklausomiems žurnalistams įgijo baudžiamąjį pobūdį. Rugpjūtį dvejus metus kalėti nuteista žinoma žurnalistė Mzia Amaglobeli už neva prieš policijos pareigūną panaudotą smurtą.

Televizijos kanalai, kritikuojantys „Sakartvelo svajonę“, susiduria su finansiniu ir teisiniu spaudimu; televizijos kanalas „Mtavari“ šiemet buvo uždarytas, regioniniai kanalai susiduria su egzistenciniais iššūkiais. Išaugo vyriausybės įtaka visuomeniniam transliuotojui.

Žiniasklaidos, informacijos ir socialinių tyrimų centro teigimu, per pastaruosius metus buvo užregistruoti 434 incidentai, nukreipti prieš žurnalistus, žiniasklaidos priemones ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tačiau dėl fizinio smurto, neteisėto sulaikymo ir arešto, tardymo, filmavimo draudimo, draudimo patekti į administracinius pastatus, neteisėtų baudų, žodinių įžeidimų, grasinimų niekas nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn.

Savivaldos rinkimai tampa nauju impulsu opozicijai – ji kviečia savo rėmėjus šeštadienį išeiti į gatves ir sukelti naują prieš valdančiuosius nukreiptų demonstracijų bangą.

Vienas iš protestų lyderių, aktyvistu tapęs garsus operos dainininkas Paata Burčuladzė paragino spalio 4 d. surengti „nacionalinę asamblėją“, kviesdamas valdančiąją partiją taikiai perduoti valdžią ir pasitraukti.

„Sakartvelo svajonė“ griauna mūsų demokratiją ir mūsų europietišką ateitį. Jie turi pasitraukti, – agentūrai AFP Tbilisyje sakė 31-ų architektas Levanas Baramidze. – Šeštadienio mitingas parodys mūsų jėgą.“

Sakartvelo premjeras Iraklis Kobachidzė šeštadienio protesto organizatorius apkaltino „radikalizmo skatinimu“ ir žadėjo „griežtą“ atsaką į bet kokį smurtą.

Už ankstesnius susidorojimus su protestuotojais JAV, ES, kelios Europos paskiros valstybės įvedė sankcijas „Sakartvelo svajonės“ partijos lyderiams ir teisėsaugos institucijų atstovams. ES taip pat įspėjo, kad jei nebus pažangos teisinės valstybės ir teisių srityje, šaliai gali būti nutrauktas bevizis režimas. Tačiau valdantiesiems tai nepadarė įspūdžio: „Sakartvelo svajonė“ nepakeitė nei savo retorikos, nei požiūrio į opoziciją, o vyriausybė sustabdė stojimo derybas su ES.

„Sakartvelo svajonės“ žiniasklaidos ekosistema – įskaitant anoniminius puslapius ir paskyras – aktyviai platina antivakarietišką propagandą socialiniuose tinkluose ir vykdo diskreditavimo kampanijas, dažnai atkartodama Rusijos naratyvus.

Neseniai Sakartvelo socialinių studijų ir analizės instituto atlikta apklausa parodė, kad „Sakartvelo svajonę“ palaiko daugiau nei 35 proc. apklaustųjų.

Sostinės Tbilisio gatvėse sutikti vyresnės kartos atstovai naujienų agentūrai AFP teigė sutinkantys su valdančiosios partijos teiginiais, esą „slaptoji valdžia“ bando įtraukti Sakartvelą į karą Ukrainoje. „Kai kurios Vakarų jėgos spaudė Sakartvelą atidaryti antrą frontą prieš Rusiją, – sakė 73-ejų pensininkas Raminas Svanidzė. – Mūsų vyriausybė nenusileido. Todėl Sakartvelo ir užsienio liberalai jos nekenčia.“

„Dešimtys tūkstančių mūsiškių ištisus mėnesius buvome gatvėse, tačiau niekas nepasikeitė, – sakė AFP sakė mokytoja iš Tbilisio Guliko Archvadzė, situaciją šalyje vadindama „tragiška ir beviltiška“. – Dar vienas didelis mitingas „Sakartvelo svajonės“ nenuvers.“