Apie tai skelbia nepriklausoma Kaukazo regiono naujienų svetainė „OC Media“.

Baltijos šalys buvo tarp pirmųjų, kurios ėmėsi sankcijų prieš Sakartvelo pareigūnus dėl taikių protestuotojų, žurnalistų ir opozicijos atstovų persekiojimo po 2024 metų spalį įvykusių parlamento rinkimų ir po to įšaldyto Sakartvelo stojimo į Europos Sąjungą (ES) proceso.

Nuo liepos Estija pritaikė kelionių apribojimus 102 Sakartvelo pareigūnams, tarp jų ir M. Lašchi, kuri minima naujausiuose sankcionuojamų pareigūnų sąrašuose.

Be sankcijų atskiriems asmenims, Estija ir Lietuva priėmė rezoliucijas, kuriomis sustabdomas bevizis režimas Sakartvelo diplomatams ir pareigūnams, tokiems kaip M. Lašchi. Rezoliucija buvo priimta remiantis gegužę priimtu Europos Vadovų Tarybos sprendimu iš dalies sustabdyti ES ir Sakartvelo susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą.

„Jei pažvelgtumėte į mano asmeninius reikalus, aš nieko kito nedariau, tik skatinau ir plėtojau draugystę su Estija ir Lietuva. Kai paklausiau (sankcijų) priežasties, jos nesupratau“, – žurnalistams sakė M. Lašchi.

„Dabar tiesiog negaliu sau to leisti, bet noriu apskųsti šį sprendimą. Pasikalbėsiu su advokatu. Galbūt sprendimą pirmiausia reikėtų apskųsti šalyje, o kita instancija tikriausiai bus Strasbūras“, – teigė ji.

Ji pridūrė, kad jei būtų patyrusi finansinių nuostolių, „tai būtų dar labiau sunkinanti aplinkybė ir galėčiau turėti daugiau argumentų“.

Atsakydami į Baltijos šalių veiksmus, „Sakartvelo svajonės“ pareigūnai menkino tokių sankcijų poveikį.

Liepą ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė apkaltino ES „šantažu“ dėl jos veiksmų, kuriais siekiama apriboti Sakartvelo vizų režimo liberalizavimą.

Spalį ES pritarė taisyklių pakeitimams, pagal kuriuos būtų lengviau sustabdyti bevizį režimą iš šalių, kurioms šiuo metu taikomas šis režimas, jei būtų nustatyta, kad jos kelia grėsmę saugumui arba pažeidžia žmogaus teises.