Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų patvirtintas įstatymo projektas, numatantis naujas sankcijas Rusijai, supykdė ne tik Maskvą, bet ir sąjungininką Briuselį. Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris įspėjo, kad vienašališki JAV veiksmai neigiamai paveiks ES energetinius interesus.

Griežtos priemonės

Konkrečiai sankcijos yra nukreiptos į Rusijos energetikos, finansų, geležinkelių, transporto, metalurgijos ir kalnakasybos sektorius.

Įstatymo projektas, kurį Atstovų rūmai patvirtino 419 balsais "už" ir trimis "prieš", numato baudžiamąsias priemones įmonėms, kurios dirba su Rusijos (eksporto) dujotiekiais.

Šios priemonės, jei jas palaimins prezidentas Donaldas Trumpas, bus taikomos bet kuriems energetikos projektams ir bet kuriems Rusijos vamzdynams, esantiems šalies viduje ir už Rusijos sienų.

Tiesa, teigiama, kad JAV įstatymų leidėjai nusileido ir pakoregavo vieną sąlygą, kad įstatymo projektas būtų taikomas tik Rusijoje prasidedantiems vamzdynams ir netaikomas per ją einantiems (tranzito) naftotiekiams ir dujotiekiams – pavyzdžiui, Kaspijos naftotiekiui, kuriuo nafta iš Kazachstano keliauja į Europą.

Taikinys – "Nord Stream 2"?

Naujos sankcijos Rusijai JAV Atstovų rūmuose patvirtintos būtent tuo metu, kai Europoje vyksta derybos dėl dujotiekio "Nord Stream 2".

Vokietija ir Austrija ne sykį reiškė nerimą, kad JAV planuojamos sankcijos pakenks "Nord Stream 2" projektui, kuriame dalyvauja šių šalių energetikos kompanijos. Projekto šalininkai argumentuoja, kad jis leis atpiginti dujas.

Vystant projektą su "Gazprom" bendradarbiauja Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos įmonės. 1 224 km ilgio dujotiekis "Nord Stream" iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos dujų milžino "Gazprom", kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą "Nord Stream 2" projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kub. m.

Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018 m. balandį ir projektą užbaigti iki 2019 m. pabaigos.

"Nord Stream 2" projektas sulaukė kai kurių Rytų ir Vidurio Europos valstybių pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu. EK dėl projekto kol kas dvejoja.

Ekonominiai interesai

Kai kurių stebėtojų teigimu, sankcijomis amerikiečiai siekia sustiprinti savo dujų eksporto įtaką Europoje, išstumdami iš rinkos Rusiją.

Šio požiūrio laikosi ir Rusija, perspėdama, kad galiausiai dėl naujų sankcijų kentės europietiškas verslas.

"ES vadovaujasi pragmatizmu ir supranta, kad tokio pobūdžio sankcijos gali būti žalingos Europos valstybėms ir verslui, todėl to negali leisti. Juk tokio pobūdžio sankcijos svarstomos norint išstumti Rusiją iš Europos energetikos rinkos ir užimti šią nišą", – pažymėjo Rusijos aukštųjų Rusijos parlamento rūmų (Federacijos Tarybos) pirmininkė Valentina Matvijenko.

Politikė pridūrė, kad ES šalys puikiai suvokia, kieno ištekliai yra pigesni.

"Rusija visada buvo ir yra patikima tiekėja. Be to, transportavimo sąnaudos yra gerokai mažesnės. Ir kaina yra mažesnė. Todėl ES taip ir reaguoja, nes tai yra bandymas kėsintis į Europos šalių ir įmonių interesus", – sakė V.Matvijenko.

Pakenks Europai?

Briuselis taip pat nerimauja, kad dėl sankcijų galiausiai nukentės Europos kompanijos, prisidedančios prie Rusijos energetikos sektoriaus vystymo.

"Įstatymo projektas rodo, kad į virtinę susirūpinimą keliančių dalykų atsižvelgiama, tačiau jame vis tiek numatomos sankcijos visoms bendrovėms (ir europiečių), kurios prisideda prie (Rusijos) eksporto vamzdynų plėtros, priežiūros, modernizavimo ar remontavimo", – nurodė EK.

"Priklausomai nuo jo (sankcijų paketo) įgyvendinimo, tai gali paveikti infrastruktūrą, kuria energijos ištekliai transportuojami į Europą, įskaitant per Ukrainą tranzitu einančius vamzdžius", – pridūrė Komisija.

Briuselis įstatymo projektą dėl sankcijų įvardijo vienašališku Vašingtono veiksmu, sutrikdžiusiu ankstesnį bendradarbiavimą dėl priemonių prieš Rusiją. Lig šiol sankcijos Maskvai buvo koordinuojamos abiejose Atlanto pusėse.

"JAV įstatymas gali turėti nenumatytų vienašališkų padarinių, kurie gali paveikti ES energetikos saugumo interesus", – įspėjo EK vadovas J.C.Junckeris, po ES aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos pasitarimo Briuselyje.

Ribos prezidento galias?

ES ir JAV sankcijas Rusijai paskelbė 2014 m. kovą šiai aneksavus Krymo pusiasalį. Bendrija ekonomines sankcijas Rusijai įvedė ir po Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos 2014 m. liepą virš Rytų Ukrainos.

Dabar amerikiečių įstatymų leidėjai tvirtina, kad baudžia Rusiją už jos numanomą kišimąsi į prezidento rinkimus.

Baltųjų rūmų šeimininkas D.Trumpas yra sulaukęs kaltinimų, esą jo administracija patikino Maskvą, kad sankcijos, įvestos besibaigiant prezidento Baracko Obamos kadencijai, gali būti panaikintos.

D.Trumpas ilgą laiką neigiamai vertino idėją apie naujas sankcijas Rusijai, tačiau kai jam beveik vienbalsiai pritarė tiek demokratai, tiek respublikonai, prezidentas yra spaudžiamas pakeisti savo nuomonę.

Vis dėlto Baltieji rūmai tiesiai nepasakė, ar D.Trumpas pasirašytų tokį teisės aktą. Šalies vadovui teks nelengva užduotis apsispręsti, mat įstatymas taip pat turėtų atimti iš jo galimybę ateityje vienašališkai sušvelninti Maskvai taikomas poveikio priemones ir faktiškai nustatytų Kongreso priežiūrą valstybės vadovui.

"Jis išnagrinės tą įstatymą ir pažiūrės, kaip atrodo galutinis produktas", – patvirtino Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders.

Maskvos pozicija

Kremlius atsisakė komentuoti JAV Atstovų rūmų balsavimą, nors anksčiau įspėjo, kad naujos sankcijos Rusijai "pakenktų abiejų šalių interesams".

"Kol kas kalbame tik apie įstatymo projektą, taigi kokių nors konkrečių vertinimų neturime", – pažymėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad "reikės palaukti, kol įsigalios įstatymas".

Tačiau užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad amerikiečių priimtas naujų sankcijų paketas Maskvai yra rimtas žingsnis, pakenksiantis galimybėms pagerinti dvišalius santykius.

"Tai, kas įvyko, peržengia sveiko proto ribas, – piktinosi aukštas Rusijos diplomatas. – Šio įstatymo autoriai ir šalininkai žengia labai rimtą žingsnį galimybių normalizuoti santykius su Rusija sunaikinimo link."

S.Riabkovas pridūrė, kad Maskva "dešimtis kartų" yra įspėjusi Vašingtoną, kad į bet kokias naujas sankcijas jos atžvilgiu "neliks neatsakyta".

Nepaisant to, kol kas Maskva atrodo nelinkusi ko nors imtis – ji laukia D.Trumpo sprendimo dėl to sankcijų paketo.

"Nepasiduodame emocijoms, – pridūrė S.Riabkovas. – Dirbsime ir ieškosime būdų judėti pirmyn, sistemingai ir nuosekliai ieškome būdų rasti kompromisus sprendžiant klausimus, svarbius tiek Rusijai, tiek JAV."