Paprastai kalbant, į dėžę yra įdedama katė ir mechanizmas, kuris atsitiktinai bet kuriuo metu gali išskirti nuodų.
Ar katė išgyveno, nesužinosime, kol neatidarysime dėžės. Paradoksas – katė tuo pačiu metu yra ir gyva, ir mirusi.
Žinoma, dabartinės JAV gerai neatitinka eksperimento sąlygų. Dėžė yra permatoma ir nuodų mechanizmą – D. Trumpo administracijos veiklą – stebime realiu metu. Tačiau interpretacijų apie procesus yra įvairių ir jų baigtis tikrai neaiški. Tad Schrödingerio Amerikos demokratija vienu metu yra ir gyvybinga, ir silpstanti.
Pro Lietuvos viešąją erdvę nepelnytai praslydo politologų Steveno Levitsky'io ir Lucano A. Way'aus straipsnis žurnale „Foreign Affairs“. Autoriai įspėja, kad per antrą D. Trumpo kadenciją JAV judės link konkurencingo autoritarizmo. Tai nebus uždara diktatūra, kurioje rinkimai – visiškai surežisuoti, o opozicionieriai sėdi kalėjimuose. Tačiau valdantieji piktnaudžiaus galia ir kreips politines taisykles savo naudai.
D. Trumpo administracijos pirmieji žingsniai labai primena kitų autokratų metodus – pavyzdžiui, Viktoro Orbano ar Recepo Tayyipo Erdogano.
Ryškiausias signalas – federalinių institucijų valymas ir lojalių žmonių skyrimas į aukščiausius postus. Ypač svarbios institucijos, kurios atlieka saugumo, gynybos ir baudžiamojo persekiojimo funkcijas.
D. Trumpas jau paskyrė savus žmones į Federalinių tyrimų tarnybos vadovo ir JAV generalinio prokuroro postus. Pradėjo valymą ir kariuomenės vadovybėje – atleido Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininką. Politinis spaudimas ir darbuotojų atleidimai lėmė vidaus pajamų tarnybos vadovų atsistatydinimą.
D. Trumpas yra ne kartą išreiškęs norą baudžiamojon atsakomybėn patraukti savo politinius varžovus, o federalinių institucijų kontrolė suteikia tam galimybių – valstybę paverčiant ginklu, nukreiptu į opoziciją, universitetus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Metodų repertuaras žinomas iš modernių autokratų veiklos. Tai gali būti korupcijos, mokesčių vengimo, šmeižto ar kiti kaltinimai, lanksčiai traktuojant įstatymus.
Štai pavyzdys. 2011 m. Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa prisiteisė 40 mln. dolerių iš opozicinio laikraščio, nes šis išdrįso šalies vadovą pavadinti diktatoriumi. Žodžio laisvę nubraukė piktnaudžiavimas galia.
Žinoma, dėl JAV teismų nepriklausomybės D. Trumpo administracijai nepavyktų pasiekti tokių sau palankių sprendimų. Tačiau teisiniams procesams švaistomi resursai ir stresas padarytų didžiulę žalą opozicijai.
Valstybė gali būti panaudota ne tik bausti, atvirkščiai, – paramai sutelkti, apdovanojant draugiškus asmenis ir organizacijas. Federalinėmis sutartimis, leidimais vykdyti veiklą, mokesčių išimtimis.
Istorinė ironija veda prie to, kad kažkada demokratiją ir laisvę gynusi respublikonų partija pati į ją kėsinasi.
S. Levitsky'is ir A. Way'us tai vadina „honey trap“ – medaus spąstais. Šie ženklai buvo matomi dar iki D. Trumpo administracijos pirmųjų dienų, kai galingos korporacijos ir jų vadovai bučiavo naujojo karaliaus žiedą. Perkeltine prasme, žinoma, bet intencijos buvo aiškios. „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir kiti sumetė po milijoną dolerių D. Trumpo inauguracijai. Marko Zuckerbergo socialiniai tinklai atšaukė faktų tikrinimo funkciją.
Bene didžiausias nerimo signalas – „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso spaudimas jo valdomam „The Washington Post“. Šio šūkis „Demokratija miršta tamsoje“ tampa ironišku, kadangi pats leidinys pasiduoda turinio kontrolei.
Galiausiai, prie D. Trumpo administracijos valstybė, tikėtina, gins savo draugus, kurie peržengs demokratinio elgesio ribas. Jau vienu pirmųjų savo sprendimų prezidentas suteikė malonę Kapitolijaus šturmo dalyviams.
Toks elgesys turi nemalonių paralelių su laikais, kai federalinė ir valstijų valdžia užmerkdavo akis ekstremistinėms organizacijoms JAV pietuose imantis smurto prieš juodaodžius ir respublikonų politikus. Taip, būtent respublikonų – prieš juos buvo nukreipta po JAV pilietinio karo pietuose įsitvirtinusi demokratų mašina.
Istorinė ironija veda prie to, kad kažkada demokratiją ir laisvę gynusi respublikonų partija pati į ją kėsinasi.
Pavojaus ženklai yra akivaizdūs. Tačiau JAV visgi nėra Vengrija – konstitucijos čia taip lengvai nepakeisi ir teismų nepriklausomybės neperlauši. Dalis D. Trumpo vykdomųjų įsakų teismuose yra stabdomi, taigi, ši vienašališka JAV prezidento galia turi ribas. Taip, Aukščiausiojo teismo dauguma dabar konservatyvi. Tačiau jo trečiadienio sprendimas atmesti D. Trumpo bandymą įšaldyti anksčiau Kongreso patvirtintus 2 mlrd. dolerių užsienio pagalbai rodo – institucija pasyviai neštampuos prezidento sprendimų.
Amerikos demokratija yra gyvybinga ir atspari.
Iš dviejų rūmų sudarytas JAV Kongresas – vienas tokio atsparumo šaltinių. Atstovų rūmuose respublikonų daugumos persvara yra trapi. Tai mažiausia partinė dauguma per 100 metų. Senate respublikonams tolokai iki 60 vietų – o tiek reikia, jeigu nori išvengti dalies sprendimų vilkinimo ir efektyvaus blokavimo.
Tai neprilygsta tam dviejų trečdalių buldozeriu, kurį Vengrijos parlamente turėjo V. Orbanas.
Rinkėjų parama (angl. approval rating) D. Trumpui yra apie 48 proc. – nedidelė kaip kadenciją pradedančio prezidento. Ir pernelyg maža, palyginti su kitų valstybių vadovais, kurie dėl savo populiarumo sėkmingai įvykdė valstybės transformaciją į diktatūrą. Nepasitenkinimas D. Trumpu yra didesnis, nei atrodo.
Elono Musko benzininis pjūklas, darbuotojų atleidimai ir išlaidų mažinimas neišvengiamai palies skurdesnį D. Trumpo elektoratą. Kai kurios respublikonų valdomos valstijos yra stipriai priklausomos nuo federalinių programų. Tai gali kirsti per administracijos populiarumą artimoje ateityje. Ypač tarp nepriklausomų rinkėjų.
Tada gali vykti įdomių dalykų. Gal prasidės neramumai tarp dalies dabar tylinčių, nusodintų nuosaikių respublikonų. Gal jie stipriai praloš kadencijos vidurio rinkimus ir taip praras ant plauko kabantį Kongresą.
Nenuvertinkime narciziškumo, aklų politinių pažiūrų ir nekompetencijos – ši kombinacija lengvai veda į savidestrukciją.
Schrödingerio Amerika dabar vienu metu yra ir demokratiška, ir autokratiška.
Šaltinis: Politika.lt, ELTA
Naujausi komentarai