Tačiau žemiau pateikiamas 15 kardinolų, kurie yra vieni iš potencialių favoritų pakeisti Pranciškų, sąrašas, išskaidytas į regionus.

EUROPA

Pietro Parolinas (Italija), 70 m., antras pagal rangą Vatikano pareigūnas po Pranciškaus

P. Parolinas beveik viso Pranciškaus pontifikato metu ėjo valstybės sekretoriaus – iš esmės antro pagal rangą Vatikano pareigūno – pareigas ir buvo matomiausias Šventojo Sosto atstovas pasaulinėje arenoje. Šis poliglotas, kuris yra žinomas dėl savo ramaus ir subtilaus humoro jausmo, taip pat gerai išmano Romos Kurijos – Šventojo Sosto centrinės vyriausybės – subtilybes ir buvo Pranciškaus kardinolų patarėjų grupės narys.

Jis šiuo metu laikomas favoritu tapti kitu popiežiumi. Jis atliko svarbų vaidmenį istoriniame, tačiau kartu prieštaringai vertinamame 2018 m. Vatikano susitarime su Kinija dėl vyskupų skyrimo.

Pierbattista Pizzaballa (Italija), 60 m., Jeruzalės lotynų patriarchas

P. Pizzaballa yra aukščiausias katalikas Artimuosiuose Rytuose, kurio arkivyskupija apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Jis kardinolu buvo paskirtas 2023 m. rugsėjo mėnesį, prieš pat Izraelio ir „Hamas“ karo pradžią. Šis pranciškonas ragino abi puses siekti taikos, o per 2024 m. Kalėdas laikė mišias Gazos Ruože ir Jeruzalėje.

Matteo Maria Zuppis (Italija), 69 m., Bolonijos arkivyskupas

M. M. Zuppis daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo diskretišku Vatikano diplomatu ir, be kita ko, tapo popiežiaus Pranciškaus specialiuoju taikos pasiuntiniu Ukrainoje. M. M. Zuppis, kuris yra žinomas dėl savo pasivažinėjimų dviračiu po Boloniją, yra populiari asmenybė dėl savo ilgamečio darbo skurstančiųjų labui. Jis taip pat pasisako už migrantų ir homoseksualų katalikų priėmimą į Bažnyčią.

Jis nuo 2022-ųjų yra Italijos vyskupų konferencijos (CEI) pirmininkas.

Claudio Gugerottis (Italija), 69 m.

Akademikas, ne vieną kalbą įvaldęs diplomatas iš Italijos Veronos miesto C. Gugerottis yra Rytų Bažnyčių ekspertas. Jis keliose šalyse dirbo nuncijumi (Šventojo Sosto ambasadoriumi). Keleto knygų autorius C. Gugerottis vengia komentuoti kontroversiškus klausimus. 2022 m. jis buvo paskirtas Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektu, o 2023-iaisiais – ir kardinolu.

Jeanas-Marcas Aveline’as (Prancūzija), 66 m., Marselio arkivyskupas

Alžyre gimęs J. M. Aveline’as didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijos Marselio uostamiestyje. Jis, kaip ir artimas jo draugas popiežius Pranciškus, tapo balsu, pasisakančiu už migrantų priėmimą ir tarpreliginio dialogo skatinimą. J. M. Aveline’as, kuris yra vertinamas dėl savo diskretiškumo, intelektinių sugebėjimų ir bendravimo įgūdžių, užsitarnavo kardinolo, į kurį verta atkreipti dėmesį, reputaciją.

Andersas Arboreliusas (Švedija), 75-eri, Stokholmo vyskupas

A. Arboreliusas, kuris 2017 m. buvo paskirtas pirmuoju Švedijos kardinolu, atsivertė į katalikybę šioje protestantiškoje Skandinavijos šalyje, kurioje gyvena viena labiausiai sekuliarizuotų pasaulio visuomenių. Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas nuo protestantų reformacijos laikų ir yra ištikimas Bažnyčios doktrinos gynėjas – jis prieštarauja, kad moterims būtų leista tapti diakonėmis, ir tos pačios lyties porų laiminimui.

A. Arboreliusas, kaip ir popiežius Pranciškus, pasisako už migrantų priėmimą į Europą, įskaitant krikščionis, katalikus ir galimus atsivertėlius.

Mario Grechas (Malta), 68 m., Gozo vyskupas emeritas

Nedideliame kaime mažyčiame Viduržemio jūros Maltos salyne gimęs M. Grechas yra tarpininkas siekiant taikos ir galimas kompromisinis kandidatas į popiežiaus sostą. Jis dirbo Vyskupų sinodo – organizacijos, renkančios informaciją iš vietos bažnyčių apie Bažnyčiai svarbius klausimus, tokius kaip moterų ar pakartotinai susituokusių išsiskyrusių asmenų, vieta, ir perduodančios ją popiežiui – generaliniu sekretoriumi.

Peteris Erdo (Vengrija), 72 m., Estergomo-Budapešto arkivyskupas metropolitas

Intelektualas ir gerbiamas kanonų teisės ekspertas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs daugiau kaip 25 knygas ir yra sulaukęs pripažinimo dėl savo atvirumo kitoms religijoms. Tačiau jis yra susilaukęs ir kritikos dėl savo ryšių su ministro pirmininko nacionalisto Viktoro Orbano vyriausybe, kurios griežtas požiūris į migraciją nesutapo su velionio argentiniečio pontifiko pažiūromis.

Žinomas dėl savo entuziazmo evangelizacijos srityje, komunizmo laikais augęs P. Erdo laikosi konservatyvių pažiūrų tokiais klausimais, kaip homoseksualų santuokos ir pakartotinai susituokiantys išsiskyrę asmenys.

Jeanas-Claude’as Hollerichas, 66-eri, Liuksemburgo arkivyskupas

J. C. Hollerichas, kuris, kaip ir popiežius Pranciškus, yra jėzuitas, daugiau kaip 20 metų praleido Japonijoje ir yra Europos ir Azikos kultūrinių ryšių bei vokiečių literatūros specialistas. Šis į dogmos klausimą griežtai žiūrintis teologas vis dar yra atviras Bažnyčios poreikiui prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, visai kaip argentinietis popiežius, su kuriuo jis buvo artimas ir kuriam jis dirbo Kardinolų tarybos patarėju.

J. C. Hollerichas pasisako už aplinkosaugą ir siekia, kad į Bažnyčią būtų labiau įtraukti pasauliečiai, ypač jauni žmonės.

AZIJA

Luisas Antonio Tagle (Filipinai), 67-eri, Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas

L. A. Tagle, kuris yra Azijos favoritas tapti popiežiumi, yra charizmatiškas nuosaikių pažiūrų kardinolas, kuris nebijo kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, taip pat ir dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius. Laisvai angliškai kalbantis ir socialiniuose tinkluose aktyvus L. A. Tagle yra išraiškingas kalbėtojas, turintis savikritišką humoro jausmą. Jis, kaip ir Pranciškus, yra vienas iš pagrindinių vargšų, migrantų ir marginalizuotų žmonių gynėjų.

Jį kardinolu 2012-aisiais paskyrė Benediktas XVI ir jis jau buvo laikomas kandidatu į popiežius 2013 m. konklavoje, kurios metu buvo išrinktas Pranciškus.

Charlesas Maung Bo (Mianmaras), 76 m., Jangono arkivyskupas

Mianmare gimęs Ch. Maung Bo 2015 m. tapo šios šalies, kurioje vyrauja budizmas, pirmuoju ir vieninteliu kardinolu. Jį paskyrė popiežius Pranciškus. Ch. Maung Bo yra paraginęs siekti dialogo ir susitaikymo konflikto apimtame Mianmare, o po karinio perversmo 2021-aisiais kreipėsi į opozicijos protestuotojus, kad šie ir toliau vengtų smurto.

Jis stojo ginti daugiausia musulmonus rohingijus ir pavadino juos „etninių valymų“ aukomis bei pasisakė prieš žmonių kontrabandą, sugriaunančią daugelio jaunų mianmariečių gyvenimus. Jis 2019-2024 m. vadovavo Azijos vyskupų konferencijų federacijai (FABC).

AFRIKA

Peteris Turksonas (Gana), 76 m., Keip Kosto arkivyskupas emeritas

Vienas iš įtakingiausių Bažnyčios kardinolų iš Afrikos P. Turksonas jau ne vienerius metus yra įvardijamas kaip galimas pirmasis juodaodis popiežius. 2003 m. popiežiaus Jono Pauliaus II kardinolu paskirtas ne vieną kalbą įvaldęs P. Turksonas buvo popiežiaus pasiuntinys ir tarpininkas, taip pat ir Pietų Sudane.

2016-2021 m. jis taip pat vadovavo aukštam Vatikano departamentui Integralios žmogaus raidos skatinimo dikasterijai, kuri, be kitų klausimų, nagrinėja žmogaus teises ir migraciją. Kuklioje dešimties vaikų šeimoje gimęs P. Turksonas yra sukritikavęs prieš homoseksualus nukreiptus teisės aktus Ugandoje, tačiau gina katalikų seksualinę moralę ir neigia, kad homoseksualumas yra žmogaus teisių klausimas.

Robertas Sarah (Gvinėja), 79-eri, buvęs Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas

Jei popiežius Pranciškus būtų gyvenęs dar keletą mėnesių, konservatyvių pažiūrų prelatas R. Sarah, kuriam birželio 16-ąją sukanka 80 m., jau būtų per senas dalyvauti konklavoje ar tapti jo įpėdiniu. Tačiau konservatyvūs katalikai prancūzakalbių gretose laiko jį kandidatu, galinčiu atšaukti progresyvias reformas.

Jis uoliai prieštarauja tam, ką 2015 m. pavadino „Vakarų ideologijomis dėl homoseksualumo, abortų ir islamiškojo fanatizmo“, ir pasmerkė 2024-aisiais pasirodžiusį tekstą, kuris atvėrė kelią tos pačios lyties porų laiminimui. Ekspertai mano, kad jis dėl savo pažiūrų yra pernelyg konservatyvus, jog konklavos metu galėtų gauti du trečdalius balsų, tačiau net ir tik galima jo kandidatūra padidino jo žinomumą.

Fridolinas Ambongo Besungu (Kongo Demokratinė Respublika), 65-eri, Kinšasos arkivyskupas

F. Ambongo Besungu buvo vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus kardinolų patariamojoje taryboje ir yra Afrikos vyskupų asociacijos SECAM lyderis. 1960-aisiais – Kongo Demokratinės Respublikos nepriklausomybės nuo Belgijos įgijimo metais – gimęs F. Ambongo Besungu tapo stipriu balsu už taiką savo konfliktų kamuojamoje šalyje ir garsiai reiškia savo konservatyvias pažiūras.

Pažymėtina, kad jis 2024 m. pasirašė laišką, kuriame išsakomas prieštaravimas Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams atlikti neliturginius tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimus. 2023 m. duotame interviu F. Ambongo Besungu, kuris, kai kurių žmonių manymu, gali tapti pirmuoju savo žemyno popiežiumi, pareiškė, kad „Afrika yra Bažnyčios ateitis, tai akivaizdu“.

AMERIKOS

Robertas Francis Prevostas (Jungtinės Valstijos), 69-eri, Čiklajo arkivyskupas-vyskupas emeritas

Čikagoje gimęs R. F. Prevostas 2023 m. buvo paskirtas įtakingos Vyskupų dikasterijos, kuriai pavesta patarti popiežiui dėl naujų vyskupų skyrimo, prefektu. Jis daug metų dirbo misionieriumi Peru ir yra Čiklajo arkivyskupas-vyskupas emeritas šioje Pietų Amerikos šalyje. 2023 m. popiežiaus Pranciškaus kardinolu paskirtas R. F. Prevostas taip pat yra Popiežiškosios komisijos Lotynų Amerikai pirmininkas.

Timothy’is Dolanas (Jungtinės Valstijos), 75 m., Niujorko arkivyskupas

Airiškų ir amerikietiškų šaknų turintis linksmas, rausvo veido ekstrovertas T. Dolanas yra teologinis konservatorius, griežtai prieštraraujantis abortams. Buvęs Milvokio arkivyskupas turėjo tvarkytis su didelio seksualinio išnaudojimo skandalo vyskupijoje padariniais. Mažėjant Bažnyčios narių skaičiui, T. Dolanas Niujorke tiesė ranką, kad būtų priimta didėjanti ispanakalbių bendruomenė, kurios gretose vyrauja katalikybė.