Kim Jong Unas su D. Trumpu buvo susitikęs tris kartus per jo pirmą kadenciją JAV prezidento poste, bet 2019 metais Hanojuje derybos žlugo dėl to, kokių nuolaidų Pchenjanas yra pasirengęs padaryti savo branduolinio arsenalo klausimu.

Abi šalys seniai nesutaria dėl JAV reikalavimo, kad Kim Jong Unas atsisakytų draudžiamų ginklų. Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų yra įvestas ne vienas Jungtinių Tautų (JT) sankcijų paketas.

„Jei Jungtinės Valstijos atsisakys savo klaidingos manijos dėl denuklearizacijos ir, remdamosi tikrovės pripažinimu, tikrai norės taikaus sambūvio su mumis, tuomet nebus priežasties mums nesutikti“, – sakė Kim Jong Unas. Jį citavo oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Aš asmeniškai vis dar šiltai prisimenu dabartinį JAV prezidentą Trumpą“, – pridūrė Šiaurės Korėjos lyderis, sakydamas kalbą marionetiniam šalies parlamentui.

Po nesėkme pasibaigusio 2019 metų viršūnių susitikimo Šiaurės Korėja ne kartą pareiškė, kad niekada neatsisakys branduolinių ginklų ir pasiskelbė „negrįžtamai“ branduoline valstybe.

Kim Jong Unas pakartojo, kad denuklearizacija nesvarstytina.

„Pasaulis jau gerai žino, ką Jungtinės Valstijos daro po to, kai priverčia kokią nors šalį atsisakyti savo branduolinių ginklų ir nusiginkluoti, – sakė jis. – Mes niekada neatsisakysime savo branduolinių ginklų.“

Kim Jong Uno teigimu, sankcijos tik padėjo Šiaurės Korėjai „sustiprėti, padidinti ištvermę ir atsparumą, kurių negali sugniuždyti joks spaudimas“.

Kim Jong Unas taip pat pareiškė, kad „neturi priežasties susėsti (derybų) su Pietų Korėja“, nors naujasis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas siekė mažinti įtampą tarp Seulo ir Pchenjano.

„Aiškiai sakome, kad su jais jokia forma nebendrausime“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis.

Šiaurės Korėja pastaraisiais metais paskelbė Pietų Korėją savo pagrindiniu priešu ir susprogdino abi šalis jungusius kelius bei geležinkelio linijas.