Tikimasi, kad kitą savaitę Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, bus susitarta dėl didelio gynybos išlaidų padidinimo.

R. Fico pareiškė, kad „šiais beprasmiškais ginklavimosi laikais Slovakijai tiktų neutralumas“.

Vėliau jis pridūrė, kad Slovakija turėtų padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip siūlo D. Trumpas, arba išstoti iš NATO.

5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija į NATO ir Europos Sąjungą (ES) įstojo 2004-aisiais.

Glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu puoselėjantis R. Fico vadovauja nacionalistinei trijų partijų koalicinei vyriausybei, kuri nesutaria dėl išlaidų gynybai.

Jo ministrų kabinetas nutraukė karinę pagalbą Ukrainai ir vietoje to R. Fico paragino rengti taikos derybas.

R. Fico palygino NATO su golfo klubu, kurio nariai moka mokesčius už žaidimą.

„Arba mokame naują narystės mokestį, bent jau su išlyga, kad gynybai skirtus pinigus naudosime savo nuožiūra, daugiausia dvejopos paskirties projektams, tokiems kaip ligoninės ir keliai, arba išstojame iš NATO“, – sakė slovakų premjeras.

Nuo 2022 metų Slovakija gynybai skiria 2 proc. BVP, kaip dabar reikalauja NATO.

R. Fico pridūrė, kad Slovakija „neturėtų dalyvauti jokiose karinėse avantiūrose“, ir leido suprasti, kad slovakai negali sau leisti didinti išlaidų gynybai.

Jis neišsiplėsdamas sakė, kad galutinį sprendimą turėtų priimti Slovakijos piliečiai.

Slovakijos prezidentas Peteris Pellegrini, R. Fico sąjungininkas, nesutiko su premjeru ir pavadino jį „viešosios erdvės užgriozdinimo ekspertu, tokia tema, kurią mes visi svarstysime 20 dienų, o rezultato nebus“.

„Mūsų neutralumas būtų kelis kartus brangesnis nei narystė NATO“, – pridūrė P. Pellegrini.