„Jei būtų paprašyta, tai tikriausiai yra klausimas, į kurį negalima atsakyti neigiamai“, – duodamas interviu transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.
Sklando spėlionės, kad Europa galėtų sėsti prie Ukrainos ir Rusijos derybų stalo, nes JAV tarpininkaujamos derybos stringa.
Duodamas interviu žinių portalui „Politico“, kuris buvo paskelbtas prieš porą savaičių, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad Ukraina paprašė Europos padėti užtikrinti paliaubas oro uostuose.
„Pastangose siekti taikos mums tikriausiai reikia naujo Europos vaidmens“, – Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje paraštėse teigė A. Sybiha.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją pareiškė, kad Europos tarpininku taikos derybose galėtų būti buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Plačiai manoma, kad G. Schroederis palaiko šiltus santykius su V. Putinu ir Rusijos pareigūnais.
A. Stubbas sekmadienį pabrėžė, kad taikos derybos gali būti pradėtos tik tada, kai Rusija įsipareigos sudaryti paliaubas su Ukraina.
„The Kyiv Independent“ pažymi, kad Rusija ir toliau smūgiuoja Ukrainos miestams bepiločiais orlaiviais ir raketomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad per naktinę masinę ataką visoje šalyje žuvo keturi žmonės, o dar beveik 100 buvo sužeista.
Siekia panaikinti sankcijas
Siekdama išvengti naujų sankcijų Rusija bando primesti Europai tarpininkės vaidmenį derybose dėl taikos po JAV atsitraukimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna, kurį cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Grįžęs iš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje, M. Tsahkna tvirtino, kad Ukraina vis dar sulaukia tvirto palaikymo, o nuotaikos buvo „viltingos“, nes akivaizdu, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainoje nepadarė jokios pažangos.
Susitikime JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atkreipė dėmesį, kad derybų dėl taikos procesas į priekį nepažengė, ir užsiminė apie JAV pasitraukimą. Pasak M. Tsahknos, Vašingtonas nebebandys savo iniciatyva vesti Rusijos ir Ukrainos derybų.
„Iš esmės savo buvusia forma jos jau baigėsi“, – pažymėjo M. Tsahkna.
„Dabar visi supranta, kad Putinas trokšta įtraukti Europą į derybas. Daugiau nei metus trukusios derybos – kurios iš tikrųjų nebuvo derybos, o tiesiog pokalbiai – suteikė Putinui galimybę laimėti laiko. Matome, kad tuo metu jis labai aktyviai užsiėmė tiek kariniais veiksmais, tiek visą žiemą terorizuodamas Ukrainos visuomenę“, – sakė ministras.
Estijos diplomatijos vadovo teigimu, rusai šiuo metu aktyviai bando į kokias nors derybas įtraukti Europą.
„Mintis būtent ta, kad Europa imtųsi tarpininko vaidmens“, – ERR laidoje „Ukraina stuudio“ kalbėjo M. Tsahkna.
„V. Putinui dabar reikia laimėti laiko. Jei Europa imtųsi tarpininko vaidmens, mes nebekalbėtume apie dar vieną sankcijų paketą, kurį šiuo metu rengiame. V. Putinas bijo vieno labai skausmingo dalyko – visų jūrų transporto paslaugų uždraudimo visoje Europos Sąjungoje ir eilės kitų sankcijų“, – teigė ministras.
Anot jo, Europos užsienio reikalų ministrai supranta, kad skubotas susitikimas su V. Putinu susilpnintų Europos pozicijas ir nepadėtų Ukrainai.
„Turime kantriai išlaikyti strateginę pauzę, daryti didesnį spaudimą Rusijai ir galiausiai priversti V. Putiną rimtai sėsti prie derybų stalo, prie kurio šiandien jis vis dar nenori ateiti pats“, – akcentavo M. Tsahkna.
Europos tikslas – ne tarpininkauti
Europos užsienio reikalų ministrai šią savaitę Kipre aptars ribotas Europos galimybes tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos derybose dėl taikos, bet. M. Tsahkna tvirtina, kad Europa negali imtis neutralios tarpininkės vaidmens.
„Tarpininko vaidmuo reiškia užimtą neutralią poziciją siekiant pradėti ieškoti kompromiso tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai visiškai ne mūsų tikslas”, – pabrėžė estų užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, Europos tikslas – ginti būsimos žemyno saugumo architektūros principus, kuriuos apibrėžiant svarbų vaidmenį atliks Ukraina, taip pat įtvirtinti saugumo garantijas, šalies atstatymą po karo ir Rusijos atsakomybę.
JAV prezidento Donaldo Trumpo mėginimas išlaikyti neutralumą tarpininkaujant, pasak M. Tsahknos, galiausiai dar labiau padidino spaudimą Ukrainai.
Kaip skelbta, prieš porą savaičių paklaustas, kam patikėtų užduotį atnaujinti derybas su Europa, Vladimiras Putinas atsakė, kad „asmeniškai“ pirmenybę teiktų buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schröderiui, kuris vadovavo šaliai 1998–2005 m.
82-ejų G. Schröderis anksčiau ėjo svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, įskaitant darbą prie dujotiekio „Nord Stream“ ir vietą Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje, kurios jis atsisakė 2022 m.
