Apie tai, ką reiškia ketvirtasis NATO straipsnis ir susidariusią politinę situacija kalbėjo politologas Alvydas Medalinskas.
– Šis straipsnis reiškia konsultacijas tarp NATO valstybių ir kalbas apie kitus galimus atsakus. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Rumunijos teritorijoje ar Lenkijoje anksčiau jau buvo problemų su įskrendančiais rusų dronais. Tada Rumunija kėlė klausimą, kad norėtų atsakyti ir numušti dronus. Šių metų gegužės mėnesį, po pusantrų metų, jie gavo pritarimą iš NATO šalių, kad tai būtų galima daryti. Štai dabar matėme, kad Lenkija numušė dronus.
Bet noriu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Pažiūrėkite – pasaulyje, išgirdus apie dronų skridimą į Lenkiją, trečiadienio rytą jau nebekomentuota dronų ir raketų smūgių stiprumas Ukrainai. Kodėl? Todėl, kad prie to pripratome, nes tai tampa kasdienė naujiena. Gal ne kiekvieną naktį, bet vis dėlto dažnai.
Ko nori Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis nori, kad ir naujienos apie dronus, įskrendančius į NATO valstybių teritorijas, taptų tokios, į kurias nebekreipiama dėmesio. Kad galvotume, jog tai atsitiktiniai dronai. Taip būtų rengiama dirva sukuriant nusiraminimo nuotaiką Vakarų šalyse, jei V. Putinui vis dėlto šautų į galvą imtis agresyvesnių veiksmų NATO šalių atžvilgiu.
– Tada Rusija tikrinasi, kokia bus reakcija. Bet kokia turėtų būti NATO ir Europos reakcija į tai, kas įvyko Lenkijoje? Jeigu tai būtų laikoma raudona linija pačių europiečių, tokia pozicija atgrasytų V. Putiną nuo tolesnių veiksmų ir noro pulti NATO?
– Nebūtinai formalus pareiškimas, įvertinantis šią ataką, ir vėlesnis žingsnis turėtų sutapti. Pavyzdžiui, NATO pasakė, kad tai nėra ataka prieš NATO valstybę. Iš tiesų tai yra kažkas tarpinio – tarp provokacijos prieš NATO šalį ir atakos. Nes jeigu būtų pripažinta, kad tai yra ataka prieš NATO šalį, NATO turėtų reaguoti. O jeigu nereaguoja, kyla klausimas – kas yra NATO? Ir tai būtų labai sudėtingas klausimas, kurį V. Putinas nori išprovokuoti.
Bet Vakarų šalys – tos pačios NATO šalys. Kai kurios jų yra ir ES narės. Abipus Atlanto – Jungtinės Valstijos ir Kanada, šioje pusėje – europiniai partneriai ir Europos Sąjunga. Niekas nekliudo Vakarų šalims, nebūtinai akcentuojant, kad tai atsakas į šiuos smūgius (ką V. Putinas vis tiek teisingai suprastų), įvesti vadinamąsias drakoniškas sankcijas, dėl kurių tiek tripinėja D. Trumpo administracija, kaip anksčiau tripinėjo ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija priimdama sprendimus dėl karinės pagalbos ir jos atvežimo Ukrainai.
Jeigu D. Trumpo administracija nori, kad europiečiai išgirstų argumentus, pavyzdžiui, dėl naftos ar dujų pirkimo, įvestų sankcijas – toks variantas taip pat svarstytinas. Bet Vašingtonas galėtų išgirsti ir Europos Sąjungos partnerių argumentus ir priimti maksimaliai drastiškų ekonominių sankcijų paketą, siekiant gniuždyti V. Putino režimą ekonominėmis sankcijomis.
Žinoma, yra ir visi būtini žingsniai kuriant „dronų sieną“ ties ES ar NATO rytiniu flangu – tai labai svarbu ir mums. Bet jeigu V. Putino režimas nebus griežtai gniuždomas ekonominėmis sankcijomis, tokios situacijos, kaip įvyko trečiadienį ryte Lenkijoje, galime sulaukti per kelias dienas, savaites ar mėnesius – nukreiptų prieš kitas NATO valstybes.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– „Facebook“ rašydami apie šį įvykį pasiūlėte įsiminti šią dieną – 2025 metų rugsėjo 10-ąją. Kodėl ji tokia svarbi?
– Prieš tai siūliau įsiminti Aliaskos susitikimą. Viskas yra nuosekli Vakarų atsako į V. Putino agresyvius veiksmus seka. Aliaskoje, kuri yra ne mažiau svarbi tema, V. Putinui buvo nutiestas raudonas kilimas atvykus į JAV teritoriją, nors jis yra agresorius, tarptautinis nusikaltėlis, tarptautinėje izoliacijoje buvęs valstybės vadovas.
Dabar matome kitą žingsnį – po Aliaskos, po visų susitikimų Kinijoje, kur V. Putinas jaučiasi kaip ant balto arklio, jis gali rimtai bandyti testuoti NATO valstybių stiprybę. Pasiųsta buvo tarp 17 ir 23 dronų, iš kurių tris numušė Lenkija. Apie tai, kad V. Putinas testuos NATO valstybių stiprybę, sakiau ne kartą, bet nebuvo žinoma data. Štai dabar ją atsiminkime – 2025 metų rugsėjo 10 diena.
– Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiausiai atviro karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Skamba daug griežtų pareiškimų iš Lenkijos, ir tai, kas vyksta, yra rimta. Bet ar manote, kad jis teisus?
– Ne tik Lenkija, bet ir NATO šalys. Klausimas tas, ar norime sulaukti situacijos ir kiekvieną kartą drebėti, kad V. Putinas, pabaigęs, savo supratimu, reikalus Ukrainoje, nukreips agresyvius veiksmus toliau – į Europą, už Ukrainos ribų? Ar vis dėlto imtis ne karinių, o ekonominių sankcijų, lydimų karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai, ir sustabdyti V. Putiną kol jis dar kovoja Ukrainos teritorijoje?
