Šis žingsnis yra „dar vienas konkretus įrodymas pasauliui ir Taivano žmonėms, kad esame pasiryžę ir pajėgūs saugoti nacionalinį suverenitetą ir saugumą, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono stabilumą ir saugumą bei bendrą atsakomybę su pasauliu“, spaudos konferencijoje sakė premjeras Cho Jung-tai.

Tam, kad siūlomos išlaidos įsigaliotų, reikia gauti opozicijos kontroliuojamo parlamento pritarimą.

Taivano kabinetas numatė kitais metais gynybos išlaidoms skirti 949,5 mlrd. Taivano dolerių (26,7 mlrd. eurų), arba 3,23 proc. BVP, nurodė Cho Jung-tai.

„Mūsų bendras gynybos biudžetas apskaičiuotas pagal NATO modelį ir standartus, įskaitant biudžetą (...) pakrančių apsaugai“, – teigė jis.

Cho sakė, kad 2026 metų biudžete numatytos bendros išlaidos siekia šiek tiek daugiau nei 3 trln. Taivano dolerių (84,5 mlrd. eurų), tai yra 110 mlrd. Taivano dolerių (3,1 mlrd. eurų) arba maždaug 3,8 proc. daugiau nei 2025-aisiais.

Prezidentas Lai Ching-te jau anksčiau žadėjo didinti išlaidas gynybai iki daugiau kaip 3 proc. procentų BVP, Taivanui susiduriant su JAV spaudimu daugiau investuoti į savo apsaugą.

Taivanas vis labiau jaučia augančią Kinijos karinę grėsmę – Azijos milžinė aplink Taivaną reguliariai dislokuoja laivus ir oro pajėgas.

Taivanas per pastarąjį dešimtmetį padidino investicijas į karinę įrangą ir ginklus, Kinijai didinant spaudimą demokratinei salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

Kinijai palanki Kuomintango (Gomindano) partija, kuri, padedama Taivano liaudies partijos, kontroliuoja įstatymų leidžiamąją valdžią, sumažino vyriausybės 2025 metų biudžetą ir įšaldė dalį gynybos išlaidų.

Nors Taivanas turi vietinę gynybos pramonę ir modernizuoja savo įrangą, konflikte su Kinija jo ginkluotė būtų mažesnė, todėl, norėdamas sustiprinti savo saugumo pajėgumus, jis pasikliauja JAV ginklų pardavimais.