Nusikalto prieš pavaldinę?

Tyrimai, vienas iš kurių aprašytas „Wall Street Journal“, pagrįsti daugybės TBT darbuotojų parodymais ir dokumentais. Įtarimų debesys virš vieno svarbiausių tarptautinio teisingumo veidu tapusio prokuroro susitelkė dėl sunkių kaltinimų. K. Khanas galimai turėjo fizinį kontaktą su viena iš savo darbuotojų, ištekėjusia moterimi, prieš jos valią, vėliau keliose tarnybinėse kelionėse ir tarnybiniuose susitikimuose savo rezidencijoje Hagoje privertė ją santykiauti. Istoriją tiriantiems pareigūnams moteris sakė su K. Khanu pasidalijusi mintimis apie savižudybę, tačiau tai nepaveikė jo požiūrio į pavaldinę.

Galiausiai 2024 m. situacija pasiekė kulminaciją. Tų metų balandžio pabaigoje biure moteris patyrė nervų priepuolį, po jo pirmą kartą savo skausminga patirtimi pasidalijo su dviem kolegomis, kurie ėmėsi vidinio tyrimo ir gegužės 2 d. informavo generalinį prokurorą apie jam gresiančius kaltinimus.

Pasak „The Wall Street Journal“, nukentėjusiosios teigimu, K. Khanas bandė įtikinti ją atsiimti skundą, remdamasis Izraelio karo nusikaltimų Gazoje tyrimo jautrumu. Kaip pažymi „Reuters“, moteris nepasitikėjo teismo vidaus organų nepriklausomumu, nes naujuoju pirmininku tapo buvęs K. Khano aparato darbuotojas.

Šalys narės, galinčios atšaukti K. Khaną iš pareigų, paiso nekaltumo prezumpcijos principų ir laukia minėto JT biuro tyrėjų išvadų.

Įtartinas sutapimas

Tuoj po to, kai paaiškėjo ši generalinį prokurorą juodinanti istorija, K. Khanas paskelbė prašysiantis išduoti arešto orderius Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, tuomečiam Izraelio gynybos ministrui Yoavui Gallantui ir trims „Hamas“ lyderiams. Toks jo sprendimas daugeliui stebėtojų buvo netikėtas. Stebino ne tik tai, kad tokiu būdu sulyginti teroristų vadeivos, atsakingi už spalio 7-osios išpuolius, ir užpultos šalies lyderiai, bet ir tai, kad K. Khanas rodė ankstesnes pastangas gerinti santykius su Izraeliu ir JAV.

Dar daugiau įtarimų kilo paaiškėjus, kad prašymas išduoti arešto orderius sutapo su kaltinimais prieš patį prokurorą. Tai paskatino spekuliacijų, kad byla prieš Izraelį galėjo būti naudojama siekiant nukreipti dėmesį nuo skandalo, susijusio su pačiu prokuroru.

K. Khano sprendimu pasipiktino net tuometė JAV prezidento Joe Bideno administracija, kuri buvo suorganizavusi prokuroro kelionę į Izraelį, diskretų susitikimą su B. Netanyahu ir vizitą į Gazą, kurią K. Khanas paskutinę akimirką atšaukė.

Kai kurie darbuotojai Hagoje taip pat buvo nustebinti dėl K. Khano skubos, nes laikėsi nuomonės, kad Izraelio vadovų, apkaltintų neadekvačiais veiksmais prieš Gazos gyventojus, byla dar nebuvo visiškai ištirta.

Prieštaringi arešto orderiai sukėlė kritikos bangą ir tarp aktyvių TBT rėmėjų – Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys atvirai suabejojo, ar vykdytų šiuos arešto orderius. Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė dar toliau ir inicijavo sankcijas prieš K. Khaną.

Šis skandalas išryškino ir gilesnes problemas pačiame teisme: pasipylė kritika dėl autokratinio vadovavimo stiliaus, šmeižto kampanijų prieš kitokią nuomonę turinčius darbuotojus ir toksišką darbo kultūrą.

Ypač nerimą kelia, kad vidaus kontrolės mechanizmas organizacijoje, kuri įsipareigojusi ginti silpnuosius ir persekiojamuosius, taip pat atrodo visiškai netinkamas. Iš pradžių už tyrimą atsakinga vidaus tyrimų komanda skubiai uždarė bylą, kai akivaizdžiai traumuota moteris iš karto nebendradarbiavo. Nerimas institucijoje vis didėjo, tad šalių narių konferencija galiausiai pavedė nepriklausomą tyrimą atlikti Jungtinių Tautų (JT) Vidaus priežiūros tarnybos biurui, šis jo ėmėsi pernai lapkritį.

Netrukdys TBT darbui

Nepaisant visų kaltinimų, oficialiai laikomasi pozicijos: šalys narės, galinčios atšaukti K. Khaną iš pareigų, paiso nekaltumo prezumpcijos principų ir laukia minėto JT biuro tyrėjų išvadų.

55 metų K. Khanas kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais, tačiau nusprendė išeiti atostogų iki bus baigtas JT vidaus tyrimas. Jam nesant, biurui vadovaus jo pavaduotojai prokurorai Mame Mandiaye Niang ir Nazhat Shameem Khan.

Tai pirmasis atvejis nuo TBT įkūrimo 2002 m., kai vyriausiasis prokuroras buvo suspenduotas dėl kaltinimų, nors per metus būta ir kitų tariamų skandalų. Žinomas britų teisininkas Hagoje įsikūrusiame teisme pradėjo dirbti 2021 m. birželį. Per savo karjerą – nuo Anglijos ir Velso teismų salių iki bylų tarptautiniuose teismuose – K. Khanas sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų.

Priešingai nei Tarptautinis Teisingumo Teismas, kuris nagrinėja šalių ginčus, TBT teisia asmenis, įtariamus sunkiausiais nusikaltimais. Tai vienintelis pasaulyje nepriklausomas teismas, įsteigtas tirti sunkiausius nusikaltimus, įskaitant genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tačiau vykdydamas arešto orderius jis kliaujasi valstybėmis narėmis ir neturi savo policijos pajėgų.

Pradėjęs dirbti TBT K. Khanas laikėsi santūrios pozicijos Izraelio ir „Hamas“ atžvilgiu, tačiau po spalio 7-osios išpuolių pakeitė poziciją. Pernai gegužę jis paprašė TBT Ikiteisminio skyriaus patvirtinti arešto orderius Izraelio politikams ir „Hamas“ vadeivoms. Pernai lapkritį skyrius patvirtino arešto orderius ir nusprendė, kad TBT turi jurisdikciją karo nusikaltimų kaltinimams prieš Izraelį, šiemet balandį TBT Apeliacinis skyrius grąžino jurisdikcijos klausimą žemesniam teismui, kad jis būtų iš naujo įvertintas.

Viena ryškiausių pastarojo meto bylų, dėl kurių K. Khano pastangomis buvo išduoti arešto orderiai, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 m. kovo 17 d. TBT išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai, kaltinamiems po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradėjus neteisėtą vaikų deportavimą iš Ukrainos į Rusiją.

Prieš K. Khaną pradėtas tyrimas, anot Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, neturės įtakos TBT vykdomam teisiniam Rusijos karo nusikaltėlių persekiojimui.